grumlinas: (Default)

Esu rašęs apie tai, kad Lietuvos-Lenkijos sieną galima kirsti ne tik Kalvarijos ar Lazdijų (na, dar Kapčiamiesčio) sienos perėjimo punktuose. Kažkada gūdžiu sovietmečiu buvo taip, kad lietuviai į Lenkiją galėdavo įvažiuoti tik per Brestą Baltarusijoje, nes visa Lietuvos-Lenkijos siena buvo atitverta ištisine spygliuotos vielos tvora beveik 1 km atstumo nuo sienos linijos, o civiliams skirtuose sovietiniuose žemėlapiuose už tos tvoros buvo baltas fonas tipo Tera Incognita.
Gorbio dėka buvo atidaryti iš pradžių Lazdijų-Ariadnykų, paskui Kalvarijos-Budzisko autotransportui skirti sienos perėjimo punktai ir Mockų-Trakiškio geležinkelio punktas, kiek vėliau prie jų prisidėjo Kapčiamiesčio-Beržnykų punktas. To kaip ir užteko daugeliui keliauninkių, ypač, kai buvo panaikintos vizos ir pasų kontrolė, tačiau, laimei, į mūsų duris pasibeldė ES valdinykai, kurie pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyventojai turėtų žymiai daugiau bendrauti. Nu ką tu pabendrausi, kai iki artimiausio sienos perėjimo punkto pielyti kokius 50 km. Tad tiesiog reikia įrengti daugiau sienos perėjimo punktų. Pasakyta – padaryta: šiuo metu veikia 10 papildomų sienos perėjimo punktų, išdėstytų kas ~10 km vienas nuo kito. Sukartografavau juos GoogleMpas’uose, gana gražus vaizdas: žaliai – mano jau aplankyti, ružavai – dar nea. Keliems savo fotoarchyvuose netgi radau fotkes, visai gražiai gavosi (fotkes galima pamatyti paspaudus ant ženkliukų). Bandysime ateinančią vasarą apvažiuoti visus, turėtų bvūti įdomi kelionė.
Keliai ten labai įvairūs – kai kur ištsinis asfaltas, kai kur ištisinis žvyrkelia, kai kur iki sienos asfaltas, toliau žvyrkelis. Keliukai eina labai gražiomis vietomis – jotvingių kraštas kaip ne kaip 😉
Rasti kai kuriuos punktus irgi nėra paprasta – kai kada jokių rodyklių, kad reikia nuo žvyrkelio reikia nusukti beveik šunkelin 😉 Gal reiks pabandyti aprašyti sudėtingesnius atvejus.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Pagaliau paskutinė Kuresarės pilies aplankymo fotkių partija 😉

00 20170312_114753
Antrasis pilies aukštas jau nebe reprezentacinės patalpos. Čia įrengtos dvi pastovios ekspozicijos: „Saremos XIVa. – 1939m.“ ir „Saremos 1939-1949 metais“. Sugebėjau identifikuoti tik pirmąją ekspoziciją, o antrosios kažkaip nepasisekė, bo durys į tas patalpas buvo, berods, uždarytos. Prie II a. lankytinų vietų pridedu ir fotoįspūdžius iš gynybinio bokšto III-VI aukštų, kur įrengta trečioji ekspozicija „Saremos 1950-1994 metais“. Į II a. patenkama iš I a. laiptinėmis arba per bokštus.
Aš visų pirma perėjau gynybinio bokšto III-VI a., kur išdėstyta ekspozicija „Saremos 1950-1994 metais“. Kiekviename aukšte skirtinga eksponatų tematika, o tarp aukštų esantys laiptai „papuošti“ įdomiais antistalinistiniais užrašais.
Taigi, gynybinio bokšto III a. paskirtas marksizmui-leninizmui-stalinzmui. Daug raudonio ir visokių biustų, o sovietinės milicninkės ir sovietinio pograničniko iškamšos, sakyč, labai įdomios.
IV a. paskirtas Saremų ūkiui sovietmečiu. Žvejo, motociklininko ir konservų gamintojos iškamšos papildo stendus su info apie žvejybą, žemės ūkį etc.itd.
V a. turbūt nostalgiškiausias – ten parodyta kasdieninė buitis, kurią mes iki šiol kai kurie ne tik prisimename, bet dar ir galime pamatyti atokesniuose Lietuvos kaimuose. Aibė sovietinių baldų, buitinės technikos, žaislų.
VI a. tokia tarsi konferencijų salytė su aibe kažkokių stendų, net nelabai juos apžiūrėjau dėl laiko stokos. Laiptai veda į VII a. esančią vasaros kavinę, kuri buvo uždaryta.
Kaslink paties II a., kažkaip besimakaluodamas visų pirma sugebėjau patekti į salę, kur išdėstyta ekspozicijos „Saremos XIVa. – 1939m.“ pabaiga, t.y. XIXa. vidurio – 1939m. periodas. Daug įdomių eksponatų, ypač faini ugniagesių siurblys ir vežiko karietaitė. Iš šios salės pereinama į virš I a. galerijos esantį koridorių, kur išdėstyti periodo XVII-XIXa. mokymo ir kultūros eksponatai. Na ir galų gale dar vienoje salėje pateikta periodo pradžia, t.y. XIV-XIXa. vidurys. Tiesą pasakius, kadangi tiesiog smaksojau į eksponatus, tai labai ir nepastebėjau chronologinių kazusų 😉

[AFG_gallery id=’213′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką gi, Šv.Velykos praėjo, grįžtame prie fotkių tvarkymo 😉


00 Kuresare 1 aukstas
Į pirmąjį pilies aukštą iš rūsių lygio veda keletas laiptinių, tiek iš pačių rūsių, tiek iš kiemo. Mes užlipome laiptais iš bravoro didžiosios patalpos tiesiai į galeriją [8], kuri eina beveik aplink visą kiemą ir nutrūksta tik virš vartų. Iš galerijos pro kelerias duris galima įeiti į įvairias patalpas, kurios tarpusavyje taip pat sujungtos durimis, tad turint noro, galima ir biškį pasiklysti. Pilis buvo vyskupo rezidencija, tad pirmas aukštas paskirtas reprezentacinėms ir vyskupo gyvenamosioms patalpoms.
Užlipus laptais į galeriją, jos kairėje yra durys į didįjį valgomąjį [7] – didžiulę gražią patalpą su kolonomis. Prie durų sienoje yra niša, kurioje įrengta rankų prausykla. Iš valgomojo kairėje įėjimas į koplyčią, dešinėje – į vyskupo gyvenamąsias patalpas. Valgomojo grindys apšildomos hipokaustine krosnimi rūsyje.
Koplyčia [6] – aukščiausia patalpa pilyje su gotikiniais skliautais, paremtais gražios kolonos. Pačioje koplyčioje yra altorius, keli bareljefai sienose ir piešiniai ant sienų. Įdomiai įrengta sakykla – į ją galima patekti tik iš mažjo valgomojo [5], kuris šiuo metu užrakintas (muziejaus tarnybinės patalpos). Analogiškai kaip tarnybinė patalpa naudojamas ir mažasis valgomasis [4], į kurį taip pat negalima įeiti.
Vakarinio pilies sparno trys patalpos [9] buvo naudojamos kaip vyskupo apartamentai, o vidurinės iš jų grindys vėlgi šildomos hipokaustine krosnimi iš rūsio. Vidurinėje patalpoje įrengta vyskupo celė [10} – tokia nedidelė patalpa be langų, tik su durimis. Ji atsirado po to, kai vieną iš vyskupų pasmaugė su juo susipykęs kažkoks dvasininkas, tad vyskupai nutarė nakčiai miegoti užsirakinę. Pietinėje vyskupo apartamentų patalpoje vakarinėje sienoje yra durelės į ant pilies sienos prikabintą tualetą, o šalia tų durelių – sukti laiptai į rūsius.
Iš šiaurinės vyskupo apartamentų patalpos durys veda į gynybinio bokšto II aukštą [11}. Labai graži patalpa su milžinišku kokliniu židiniu, medinėmis lubomis ir laiptais į kitus bokšto aukštus, kuriuoe įrengtos ekspozicijos (apie jas dar bus įrašas).
Prie rytinėje pilies pusėje esančio Ilgojo Hermano bokšto [4] priklijuota sudėtinga laiptinė [3], į kurią išeina rūsyje esančių krosnių kaminai. Turėjome nedaug laiko, tad visų tos laiptinės užkaborių neištyrinėjau, bus ką veikti sekantį kartą.
Šalia Ilgojo Hermano bokšto yra didysis miegamasis [12]. Jis taip pat atlikdavo teismo salės funkciją, ir, anot legendų, jei nusikaltėlis buvo nuteisiamas myriop – būdavo atidaromos kambario gale esančios durys į šachtą [2} aplink Ilgojo Hermano bokštą, kurios apačioje buvo keli alkani liūtai. Jie ir suėsdavo ten numestą nelaimėlį. Šiaip man biškį neaišku, kaip tie liūtai vistik pateko į Estiją ir kaip jie ten sugebėjo išgyventi estiškas žiemas nešildomame bokšte. Na, bet tokia legenda. Į pačią šachtą nepažvelgiau – durys buvo uždarytos, noprs kitų keliauninkų reportažuose rašoma, kad jos kai kada būna atidarytos ir iš ten kartkartėm sklinda liūtų riaumojimas. Reiks ateityje patikrinti.
[AFG_gallery id=’212′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką gi, laikas pereiti prie Kuresarės pilies vidaus apžvalgos.
Pirmas pilies aukštas, į kurį įeinama tiesiai iš kiemo, kažkodėl įvardinamas kaip rūsiai, tad taip jį ir vadinsime. Ne visas patalpas apėjome, nes laiko buvo ribotai, tad mudu su mano geresniąja puse nutarėme padaryti dar vieną eskapadą į Saremas bendrai ir Kuresarės pilį konkrečiai.
Gana ilgokai truko, kol pavyko sudėlioti fotkes, nes mudu su geresniąja puse klaidžiojome kas kur ir fotkinome kas ką 😉 , nelabai sukdami galvas dėl kažkokios sistems, tad identifikuoti kai kurias fotkes buvo nelengva, o kelios taip ir liko neatpažintos.
0 Kuresare rusys
Į vidų įeinama pro virtuvės duris, prieš tai iš kiemo pusės apžiūrėjus „užmūryto riterio kambarį“ [2] – iš pilies vidaus įėjimo ten nėra.
Tik iš kiemo taip pat galima apžiūrėti ir šulinį [6] – jis paslėptas sienoje esančioje gilioje nišoje.
Virtuvė [5] – didžiulė patalpa su kolona viduryje, remiančia skliautines lubas. Dabar čia įrengta bilietų kasa ir suvenyrų kioskas. Deja, jokios knygelės apie Kuresarės pilį kokia nors suprantama kalba ten neradau, tai visa info – iš gidės pasakojimo ir labai nedaug iš internetų (praktiškai tuščia).
Iš virtuvės kairėn per arką patenkame į kūryklos didžiają patalpą [3], kur dabar pastatyta gėdos stulpo replika. Iš kūryklos didžiosios patalpos per dar vieną arką kairėje patenkame į mažąją kūryklos patalpą. Be to, iš kūryklos didžiosios patalpos tiesiai yra užrakintos durys į šachtą aplink Ilgojo Hermano stebėjimo bokštą.
Iš virtuvės dešinėn per arką patenkame į mažąją bravoro patalpą [7], kuri susijungia su didele patalpa, neįvardinta pilies schgemoje. Iš didžiosios patalpos yra įėjimas į mažają bravoro patalpą [8], dabar ten įrengtas moterų tualetas. Toliau iš didžiosios bravoro patalpos laipteliais nusileidžiame į didžiulį dviejų navų rūsį [9] su vėlgi nuostabiais skliautais, peremtais kolonomis. Rūsyje šiuo metu įrengta mano jau aprašyta Saremų salų gyventojų tautinių rūbų ekspozicija.
Einant rūsiu iki galo, prieiname hipokaustinės krosnies [10] priemenėlę su užrakintomis durimis. Priemenėlės dešinėje matosi pati hipokaustinė krosnis, kuri kažkada šildė virš rūsių pilies pirmajame aukšte esantį didįjį valgomajį (jo grindis). Buvo dar viena hipokaustinė krosnis, kuri šildė vyskupo apartamentų vidurinį kambarį, bet iki jos, esančios vienoje iš [11] patalpų mes nepriėjome.
Apart Saremų gamtos skyriaus, išėstyto trijojes patalpose [11], liko neaplankytos užrakinta patalpa [1] ir šachta aplink Ilgojo Hermano bokštą [4].


[AFG_gallery id=’211′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Šiandien fotkės iš Kuresarės pilies priešpilio ir pačios pilies kiemo. Įėjus pro vartus pylime, atsiveria gana didelė priešpilio erdvė su priekyje stūksančiais pilies rūmais, kurie kažkada buvo pati pilis. Aplink ją esantys plotai suformuoti perstatant pilį į bastioninio tipo tvirtovėlę, dabar tie plotai (matomai) naudojami visokioms liaudiūes šventėms beigi renginiams – vienoje pusėje yra įrengti suoliukai ir estrada.
Labai neblogas pilies iki perstatymo vaizdas leidžia suvokti, kaip išsiplėtė pilies teritorija, o pilis tapo rūmais. Pilis pastatyta iš papilkėjusio nuo laiko kalkakmenio, tad atrodo niūrokai.
Į pilies/rūmų kiemą įeinama per vienintelius vartus. Kiemas nedidelis, kokie 12x12m (apifotkinti buvo nelengva), aplink langai ir kelios durys įėjimui į vidines patalpas. Per vienas duris galima pažvelgti į „Užmūryto riterio kambarį“ – darant pilies remontą, buvo atrastos užmūrytos durys, o už jų esančioje patalpoje sudžiūvęs vyriškio lavonas. Įtariama, kad tai buvo inkvizicijos dvasiškis, atvykęs čia kovoti su reformacija, bet pakliuvo su meilės nuotykiais ir buvo nubaustas užmūrijimu.


[AFG_gallery id=’210′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Sekmadienio rytą išsiruošėme į Kuresarės pilį (oficialus puslapis). Diena buvo apniukusi ir niūri, tad fotografavimas taip sau 🙁 , bet vistiek prifotkinome aibę kadrų (turiu minčių panaudoti kažką savo LEGO projektuose), tad reportažas bus iš kelių dalių.
Trumpai užmetėme akį į miesto centrą, paskui nuėjome prie pilies, apjuostos grioviu. Yra gražus miesto parkas, vasarą turėtų būti nuostabu. Į pilį veda keli keliai, mes ėjome per šiaurinį raveliną: iš miesto tiltu į raveliną (ten stovi du nuostabūs atrekonstruoti namai-vilos, vienas paverstas viešbučiu), paskui kitu tiltu jau tiesiogiai į pačią bastioninę pilį. Įtvirtinimai kažkada buvo galingi, laimei, nesugriauti, tad yra į ką pažiūrėti.


[AFG_gallery id=’209′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Apsžiūrėjus Pangos skardį, mūsų laukė tądien paskutinis kelionės etapas – į viešbutį Grand Rose Hotel Kuresarėje. Diena vis tebebuvo puiki, privažiavome greitai, įsikūrėme viešbutyje. Iš išorės jis neatrodo įspūdingai – nedidelis dviejų aukštų pastatas, bet kieme prie jo pristatytas modernus korpusas, o rūsyje įrengtas gana neblogas SPA (baseinai ir pirtys). Pačiame kambaryje prajuokino didžiulis stiklinis langas iš kambario į dušą/tualetą. Laimei, su žaliuze 😉 Ir po ilgo laiko pamatytas telefonas su sukykle.
Įsikūrę išėjome prasivaikščioti ir kažkur pavalgyti, Gana greit radome užeigą, įsikūrusią buvusiose miesto svarstyklėse, kur pirkliai sverdavosi apmuitinamas prekes. Kainos normalios, karštas patiekalas ~10EUR.
Pavalgę varėme tiesiai į viešbutų, kur likusią vakaro dalį praleidome SPA. Diena buvo faina 🙂


[AFG_gallery id=’208′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Aplankę Kalio kraterį, nuvažiavome prie Pangos skardžio. 21m aukštis virš jūros lygio, t.y. septynaukštis namas. Įdomu, bet liko nemalonios nuosėdos dėl nesaugumo: Latvijoje pernai aplankėme porą skardžių, prie abiejų įrengtos apžvalgos aikštelės, kur gali pilnai pasigėrėti įspūdingu vaizdu. Čia gi baisoka eiti šlapia žeme, bo jei paslysi – atia-tiū-tiūūūū-BUMPT!!! Na bet kokiu atveju gražu. Keistokas vaizdas, kai keli šimtai metrų nuo kranto matosi bangų mūšos juosta – ten prasideda dar vienas, jau povandeninis skardis.
Kadangi nuo jūros pučia stiprūs vėjai, tai jiems besipriešinančios pušys čia įgyja įvairias vingiuotas-banguotas formas. Gražus 🙂


[AFG_gallery id=’207′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Apžiūrėjus Koguvos etnografinį kaimą, toliau važiavome prie Kalio kraterio. Tarp Muhu ir Saremos salų kelias eina damba, kuri buvo supilta per daugelį metų, kai žmonės, važiuodami vežimais sekluma tarp šių salų, pamažu vežė ir pylė akmenis bei smėlį. Dabar – puikus asfaltas, net neįtari, kad važiuoji iš salos į salą.
Kalio krateris – labai įdomi vieta, man kažkiek priminė Velnio duobę, tik krateryje yra susidaręs (dabar užšalęs) ežeras, o ir krantai – uolos. Na ir nekalbant apie kilmę 😉 Tačiau bendras įspūdis – labai panašus, ir Velnio duobė IMHO netgi gilesnė.
Prie kraterio yra muziejus-parduotuvė, kuriame sukaupti šiame ir dar 8 aplink išsibarsčiusiuose krateriukuose surankiotos meteorito nuolaužos.


[AFG_gallery id=’206′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Pirma aplankyta Saremose įžymybė buvo etnografinis Koguvos kaimas. Labai įdomi, verta aplankymo vieta, nežiūrint to, kad oras tądien buvo pošlykštis. Nuostabūs kelių šimtų metų senumo namai, fantastiškai apsamanojusios tvoros, gatvės tarp tų tvorų – fotkinome su brangiausiąja smagiai. Koguvoje gimė ir gyveno estų rašytojas Juhanas Smuulas, rašęs apie šituos kraštus, dabar jo sodyboje įrengtas muziejus, tačiau ten neužėjome dėl įtempto grafiko. Apžiūrėjome jo paminklą (su prijaukintu krankliu ant peties), nusileidome iki uosto. Uoste estai ruošiasi Joninėms, kai laužas sukonstruojamas iš pusiau perpjautos senos nebenaudojamos valties, kurios pusės pastatomos stačiai, suremiamos ir apkraunamos žvejybai naudotomis kartimis. Tokio laužo liepsnos pasiekia 8m aukštį.
Kaime matosi, koks anuomet buvo sunkus estų gyvenimas. Jei vyras nebuvo žvejys, tai vykdavo uždarbiauti į žemyną, grįždamas tik žiemai. Tad moterys ten buvo o-ho-hooo, nes ant jų pečių gulė visi ūkio darbai. Vaikai (vienodai berniukai ir mergaitės) nuo mažumės augino raumenis, rinkdami iš laukų kas pavasarį išlendančius dirvos paviršiun akmenis ir iš jų kraudami plačias tvoras, ant kurių viršaus tilpdavo valtys ir malkos. Žvejyba, miežiai, daržai, karvės, avys, rankdarbiai – visa ekonomika tuomet.
Ten bevaikščiodamas prisiminiau savo senelį, kuris pavasarį irgi išeidavo iki rudens statyti namų ir dėti krosnių, sugrįždamas tik šienapjūtėn ir rugiapjūtėn – nepilni 6ha žemės, 8 vaikai…


[AFG_gallery id=’205′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką, pamažu pradedu dėti fotkes iš mudviejų su brangiausiąja eskapados į Saremų salas, bo giminės beigi artimieji nori išvysti, kur čia mes malėmės.
Išvažiavome nuo „Megos“ nei tai labai vėlai, nei tai labai anksti – 3:30 naktį iš penktadienio į šeštadienį. Snaudėme iki Statoil degalinės už Panevėžio, kur įlipo keli paskutiniai keliauninkai, o norintys galėjo apsitualetinti ir apsikavinti. Mudu su geresniąja puse įkalėme po kavos su dešrainiu, tai iki sekančio kavos-tualeto sustojimo ant LV-EE sienos vėlgi galėjo ramiai snūduriuoti. Jau šviesoje pasiekėme Virtsu, kur gerą pusvalandį palaukėme kelto į Muhu salą. Per tą laiką išgėrėme „Makaliaus“ užfundytą Kovo 11 proga šampaną.
Atplaukė didžiulis keltas (btw, bilietus į jį galima užsisakyti internetu, čia planuojantiems savarankiškas keliones). Suvarė transportą dviem aukštais. Keltas modernus, du salonai keleiviams, didžiulė užkandinė, daug sėdimų vietų, o sienose daug 220V elektros rozečių pasikrauti gadžetams.
Diena buvo ūkanota, drėgna, Baltijos jūroje ižas, per rūką nelabai kas tesimatė, bet kelionė tetruko nepilną pusvalandį, tai neprailgo.
Išvažiavę iš kelto, nuvažiavome į Koguvos etnologinį kaimą, bet apie jį bus jau atskiras fotoreportažas. Pakeliui Liiva kaime pravažiavome vieną iš pačių pirmųjų bažnytėlių, skirtą šv.Katerinai. tarp kitko, Saremose jai išvis skirta nemažai bažnytėlių.
Kelionė pradėjo patikti 🙂


[AFG_gallery id=’204′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Besilankdydami Saremos sostinėje – Kuresarės miestelyje – aplankėme ir XIIIa. vyskupų pilį. Apie tai bus atskiras reportažas, o dabar kelios fotkės iš pilies rūsiuose įrengtos Saremos gyventojų tautinių drabužių ekspozicija. Kažkaip iš Estijos vėliavos tikiesi tokių, mhmmm, niūrokų spalvų, o gauni gana šviesią ir margą gamą, tikrai ne niūresnę, nei mūsų, lietuvių.
P.S. Šiaip nelabai domiuosi tautiniais rūbais, bet šįkart va netgi nufotkinau 😉


[AFG_gallery id=’203′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Praėjusį savaitgalį, per Lietuvos Neprigulimybės atkūrimo dieną mudu su brangiausiąja pasirašėme ant „Makaliaus“ organizuojamos autobusinės kelionės į Sarema salas, juolab, kad buvo 50% akcija 😉
Kelionė faina, pripyškinome >1400 fotkių (yep, pusę galima bus ramiai išmesti, bet anyway dužo). Pakolkas pirma partija – Pernu durys ir pora langų – tikrai labai gražios tos durys. Tarp kitko, jei namo savininkai apsiima renovuoti klasikines duris, paties namo renovavimą apmoka savivaldybė, tad miesto senamiestis tikrai labai gražus.


[AFG_gallery id=’202′]
Likuses fotkes pamažu tvarkysiu ir dėsiu.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Keli kadrai. Marios dar apledijusios, bet miške jau kažkoks pavasario kvapas.


Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Prasivažiavome savaitgaliu iki Augustavo girios Šventvietės. Savotiškai gaunasi: Lietuvoje sniego praktiškai nėra, tačiau nuotaika tokia vėlyvai-rudeninė, jokio pavasariškumo. Šventvietėje sniego-ledo nemažai, tačiau kažkaip jaučiasis pavasaris. Gal kad Saulė švietė? Nors ir Lietuvoje jos buvo.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

IMGP2954

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

IMGP0709

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Perskaičiau straipsnį apie tai, kaip per 100 metų buvo sugadintos šunų veislės, tarp jų ir basetėliai, tai prisiminiau mūsų Kingulį.
IMG0230

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Savaitgalį su mano geresniąja puse prasinešėme Žemaitijon. Važiavome Panemune, bo norėjome pasižiūrėti į žieminį Nemuną. Nenusivylėme.
Pilnas fotkių rinkinys – Flickr’yje


Už Vilkijos pabandžiau pavažiuoti į šoną žvyrkeliu, tai į apledijusį kalną įvažiavome, o va atgal nesiryžome, tad teko sukti nedidelę kilpą aplinkui geresnių kelių beieškant. Užtai Saulėtekiuose pamatėme fainą buvusią transformatorinę pastotę, kai architektūra dar egzistavo kaip menas.
20170217_121318
Nemunas, kiek tik matėsi nuo plento, buvo pilnai užkimštas ledais, išsiliejęs į pievas ir ten vėlgi užšalęs. Įspūdingas vaizdas, niekad nematėme jo tokio.
20170217_123644 Stitch
Kadangi labai neskubėjome, tai prasukome pro Smalininkus (po kokių 15 metų pertraukos). Fainas miestelis, vasarą reiks užvažiuoti į Technikos muziejų.
20170217_131723
Be abejo, iš Šilutės pasukome į Rusnę. Pakelės laukai ir pievos aplediję, vaizdas siur-realistškas.
20170217_152353 Stitch
Kelias Šilutė-Rusnė neužsemtas, tačiau dauguma šoninių keliukų užpilti ir užlediję.
20170217_153226
Kelias buvo užsemtas prieš kelias savaites, bet dabar išvalytas nuo ledo lyčių.
20170217_153533
Aišku, įspūdingai atrodo užšalę miškai.
20170217_154015
Į šoninius keliukus netraukė, bo nuotykių ten turbūt būtume pasigavę 😉
20170218_110702.
Na, o kad būtų koks nors kultūrinis akcentas, aplankėme Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekoje vykstančią parodą „Senieji Prūsijos žemėlapiai“. Paroda gana nemaža, yra įdomių žemėlapių, o viename iš jų netgi radau kaimą, kuriame apsistojame, kai keliaujame Žemaitijon 😉
20170218_120428 Stitch
20170218_120623

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Profile

grumlinas: (Default)
grumlinas

August 2017

S M T W T F S
  12 3 45
6789 101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated Aug. 17th, 2017 03:49 am
Powered by Dreamwidth Studios