grumlinas: (Default)

Praėjusį savaitgalį įvyko kasmetinis familijos (iš mano Mamos pusės) susibėgimas Žemaitijoje. Kadangi pernai per analogišką susivažiavimą aš neatsargiai pasižadėjau pruošti kokią nors įdomią prezentaciją apie Bliūdsukius, kur prabėgo mūsų vaikystės/paauglystės vasaros, tai šiemet teko papūkšti. Gavosi įdomus dalykas – „Bliūdsukiai žemėlapiuose“, apie tai gal reiks kada paruošti įrašą, – tačiau berenkant informaciją internetuose, užkliuvau už įdomaus resurso Архивные карты, kuriame realizuotas rusiško trivarsčio žemėlapio pristatymas, sugretinant jį su šiuolaikiniais.
Trivarstis žemėlapis – pradėtas sudaryti 1845 m. ir atnaujinamas iki 1PK pradžios Rusijos žemėlapis, kurio mastelis 3 varstai (1 varstas = 1067 m) į 1 anglišką colį (1 colis = 2,54 cm), t.y. ~1:126000 šiandieniniu supratimu. Lapo dydis yra apie 73×53 km.
Žemėlapio sudarymo topografiniams darbams vadovavo F.Šubertas, todėl kartais šis žemėlapis vadinamas Šuberto trivarsčiu žemėlapiu, taip atskiriant jį nuo Šuberto dešimtvarsčio žemėlapio. Žemėlapyje, apart gyvenviečių, kelių+geležinkelių, hidrografijos objektų, miškų, sužymėti ir smulkesni objektai-orientyrai: dvarai, vienkiemiai, malūnai, bažnyčios, pakelės kryžiai ir t.t. Žemėlapis dėl gausaus turinio gana perkrautas, tad nėra lengvai skaitomas. Aišku, mastelis davė savo apribojimus, atvaizduotos toli gražu ne visos gyvenvietės, tačiau besidomintiems savo krašto istorija jis suteikia nemažai informacijos apie praeitį.
Tad rekomenduoju pasižvalgyti po XIX a. Lietuvą (pagrindinis valdymas – dešinajame OSM ekrane).


Apžvalgos ekranas
2017-07-26 10_35_37-Globus-T.SVG, v3.All
Trivarstis vs OSM
2017-07-26 10_36_07-Globus-T.SVG, v3.All
Trivarstis vs palydovas
2017-07-26 10_36_57-Globus-T.SVG, v3.All

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kai kada, nuvažiavęs atostogauti ne per toliausiai Lietuvos, gali sužinoti dalykų, apie kuriuos net nebuvai girdėjęs. Šiemet taip nutiko mudviem su brangiausiąja, atostogaujant Paviluoste Latvijoje.
Poilsio namų šeimininkė mums įteikė lietuvišką brošiūrėlę apie miestelį, kurioje perskaitėme, kad miške netoliese yra lietuvių karių kapas. Be abejo, jį nutarėme aplankyti.
Pati istorija, kiek sumakaluojant ją su V.Urbono plaukimu per Baltiją, atpasakota „XXI amžius“.


Tą 1944 metų žiemą septyni lietuviai Kuršo grupės vado patvirtintu įsakymu buvo sušaudyti savųjų vien už tai, kad savo saugomame ruože praleidinėjo brolius latvius į laisvę. Naktimis iš Gotlando atplaukdavo švedų kateris ir sustodavo. Tada į iš anksto sutartą vietą valtimis atsiirdavo latvių bėgliai. Paėmęs nustatytą skaičių civilių, bėgančių nuo raudonojo teroro, švedų laivas skubiai nuplaukdavo atgal į Gotlandą. Ta nelegali migracija būtų vykusi iki visų norinčiųjų išgabenimo. Paskutiniu reisu į laisvę planavo išplaukti ir dviejų atramos punktų sargybiniai. Bet kažkas kažkam prasitarė, o tas išdavė… Vokiečių karinė lauko žandarmerija suėmė apie 20 karių, visus iš jaunesniojo puskarininkio Luniaus vadovaujamos įgulos. Tardymo metu tik septyni prisipažino, matyt, priremti nenuginčijamų faktų. Jaun. psk. Lunius ir dar 10 jo vadovaujamų kareivių, neigdami ką nors žinoję, nuo mirties bausmės išsisuko. Juos Vermachto karo lauko teismas „iki karo pabaigos“ nusiuntė į drausmės lagerį. Tolimesnis jų likimas nėra žinomas.
Sušaudymui vadovavo jaun. ltn. Bratėnas. Pirmiausia bataliono gydytojas Lyberis sušaudomiesiems prie krūtinių, širdies srityje, prisegė balto popieriaus apskritimėlius, orientyrus taikymuisi. Jaun. ltn. Bratėnas sukomandavo „užtaisyk“. Kareiviai komandą tiksliai įvykdė. (Jonas Laucė. „Penktasis savisaugos batalionas“)
Nereikėtų jų smerkti. Jiems paprasčiausiai nebuvo kitos išeities. Apie puslankiu ties duobe išrikiuotą lietuvių batalioną ant kalvelių buvo demonstratyviai išsidėstę vokiečių kulkosvaidininkai. Buvo net prieštankinį pabūklą atsitempę lietuviams pagąsdinti.
Egzekucijai vadovavo vokietis, lauko žandarmerijos feldfebelis (viršila). Jis įsakė nusirengti viršutinius drabužius. Juozas Sendrius, Juozo sūnus, iš Užluobės kaimo, pirmiausia nusiėmė vokišką kepurę ir paspyrė ją koja, po to ėmė sagstytis mundurą…
Duobėje vienas sušaudytųjų atsisėdo ir ėmė nuo galvos plėšti raištį. Tai pamatęs feldfebelis išsitraukė iš dėklo pistoletą ir iš arti šūviu pribaigė nelaimingąjį. (Jonas Laucė. „Penktasis savisaugos batalionas“)
Surasti kapą nėra labai sudėtinga, nors minėtoje brošiūroje esantis žemėlapis meluoja. Atvažiavus nuo Liepojos-Ventspilio plento, iš pagrindinės gatvės reikia važiuoti dešinėn pagal rodyklę „Jūrakmens“ iki parkingo, prie kurio stovi medinė piramidė/apžvalgos bokštas, o informacinė lenta pasakoja apie Pilkąją kopą/Pāvilostas pelēkā kāpa. Šalia aikštelės dešinau po medžias prie takelio stovi nuoroda į kapą. Einame takeliu, paskui taku ~600 m, prieiname analogišką nuorodą, tik apsuktą į priešingą pusę, tada sukame dešinėn ir einame geltongalviais kuolais nužymėtu taku ~200 m iš pradžių apsamanojusimis kopomis, paskui miškeliu, kol prieiname patį kapą.
Nuoroda prie „Pilkosios kopos“ parkingo
20170713_122456
Geltongalvių kuolų takas
20170713_124204
Takas per kopas
20170713_124214
Tolumoje – kažkas įdomaus
20170713_124534
Matosi, kad tai – žygio tikslas
20170713_124547
7 lietuvių karo vyrų kapas
20170713_124558

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Viename puslapyje radau 1798 m. visų Rusijos gubernijų valdininkų mundurų atvaizdus iš leidinio „Изображение всех статских мундиров для всех губерний.1798.“. Ir Lietuvos gubernijos taip pat. Tik-tik po III ATR padalijimo.
lietuvos gubernija
lietuvos gubernija 1


Pgalavojau, kad ir mūsų valdininkus būtų neprošal apvilkti mundieriais – priduotų drausmingumo, žmonės iškart matytų valstybės tarnautojus.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Nuskenavau šiek tiek senų neįvardintų šeimos nuotraukų iš pusbrolio mamos (a.a.) archyvų. Šias dvi skiria, berods, ketvirtis amžiaus – pirmoji daryta ~1950 metus, antroji – ~1975 (maždaug, nes jokios info). Mano seneliai iš Mamytės pusės: Anastazija ir Jokūbas Žąsyčiai. Nepilni 6 ha žemės, 8 vaikai. Visas gyvenimas praėjo sunkiai dirbant. Geriausios mano gyvenimo akimirkos – vasaros jų sodyboje.

Jokubas ir Anastazija Zasyciai

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Žiūriu aš į tą žodžių trydą internetuose bediskutuojant, ką gi surado prof.L.Mažylis fricų archyvuose: originalą ar nuorašą – ir matau, kad dauguma eGzpertų sunkiai suvokia skirtumą tarp originalo ir kopijos. Tai va, tai gana paprasta: ant originalo visada yra atsakingo asmens ar asmenų parašai. Psio. Ir originalų gali būti ne vienas. Aiškinu ant pirštų: mano ex-kontora sovietmečiu buvo valdoma iš centro Maskvoje, tad raštvedyba buvo paveldėta dar iš carinės Rusijos, ir tos raštvedybos tradicijos aiškiai buvo nesvetimos mūsų signataramas.
Bet koks siunčiamas raštas būdavo pasirašomas vadovo. Pavyzdėlis: kontoros darbų planas „iš viršaus“ 1950 m., kurio buvo du tokie originalai, pasirašyti vadovo: vienas liko Maskvoje, kitą gavo adresatas Kaune vykdymui (btw, berods, neįvykdė). Abu totalūs originalai.
1950-11-05 1951 m. darbų planai 1


Aibė dokumentų būdavo spausdinami mašinėle keletu egzempliorių per kalkę, viršuje uždeant žymą „Egzempliorius Nr…“, ir visi egzemplioriai buvo originalai.
Visai kas kita, kai sprendimus priima labai aukšta valdžia ir spausdinamas tik vienas originalas, arba tarpinė grandis gauna raštą, kurį reikia toliau „nuleisti“ žemyn. Tada į vietas siunčiamos kopijos-nuorašai, patvirtinti įgalioto asmens (dedama žyma „Kopija tikra“), tačiau be dokumentą pasirašiusių asmenų parašų. Pavyzdėlis: kai tuometinė LTSRo valdžia nelabai krutino šikną, užtikrinant Lietuvos teritorijos apkartografavimą prieš pradedant masinį kolchozų steigimą – į veiklą įsijungė tuometinis TSRSo premjeras J.Stalinas, išleidęs specialų potvarkį, po kurio reikalai pajudėjo iš esmės. Čia galutiniai adresatai tegavo tik nuorašus-kopijas.
1951-08-17 Stalino raštas 1
Tiems, kurie vistik dar nevisai suprato. Rašotės sutartį su kokia nors organizacija. Kuris sutarties egzempliorius yra originalesnis? O jei rašotės trišalę sutartį, a? Visi sutarties egzemplioriai yra originalai, turintys vienodą galią, ania?
Tai va tiek. IMHO situacija gana aiški: buvo surašyti keli Lietuvos Nepriklausomybės akto egzemplioriai, paskui surinkti signatarų parašai (matosi iš skirtingų rašalų, kad ne vienu metu). Vieną egzempliorių turbūt pasiliko dr.J.Basanavičius, kiti su atitinkamais vertimais ir lydraščiais išsiuntinėti užsienio valstybėms, parašant pripažinti Neprigulimą Lietuvą.
Kaip suprantu, su mūsų Kovo 11 aktu gavosi kiek kitaip – signatarai sudėjo parašus ant vienintelio egzemplioriaus, o po to jį kseroksavo, kiek norėjo 😉 Taip kad originalas tėra vienas, o nuorašų – aibė.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

99 metai

Feb. 16th, 2017 05:33 am
grumlinas: (Default)

Taip, kitąmet švęsime Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį!
Įdomiai gavosi, kad avantiūristiškas signatarų projektas „Nperigulima Lietuva’1918“ atlaikė laikmečio audras ir šiandien mes galime naudotis to projekto vaisiais. Drąsūs vyrai, laikęsi devizo: „Bijai – nedaryk. Darai – nebijok. Padarei – nesigailėk“ ir po 123 metų nelaisvės atkūrę Lietuvą.

Save

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kolega Gediminas Google+ startavo įdomią diskusiją apie pastebėtus įdomius kryžiaus formos takelius vieno valstiečio sodyboje. Nevisai aišku buvo, kur ta vietovė, bo vistik 1944 metai, plius aerofoto nelabai geo-referencijuota.
Prigeneravau aš ten idėjų apie galimą dvarelį, bet, kaip vėliau paaiškėjo, veltui 😉
53543_original


Na, bet gavus papildomos medžiagos, pavyko tą vietovę rasti ir maždaug geografiškai suorientuoti. Kyla mintis, kad kažkoks naujakurys ten buvo 1944 m., nes nei medelio aplinkui, t.y. nei sodo, nei parko.
sodyba1944
Šiandien ta vietovė atrodo kiek kitaip – nebeliko nei didžiulio Saulės formos gazono priešais namą, nei takelių „kryžiaus“ už namo (dabar ten sodas), tačiau pastatai savo vietose. Lietuviškas stabilumas, tskant.
sodyba2012
Mąstome su kolega Gediminu, kad gal tą sodybą reiktų aplankyti ir biškį paklausinėti gyventojus 😉

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)


Eurika Masytė – Laisvė

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Įdomiai žiūrisi tikrųjų amerikiečių nuotraukos [1], darytos XIX-XX amžių sandūroje. Suvoki, kad tik nepilni pusantro šimto metų mus skiria nuo šitų žmonių [2]. Ar nuo šitų [3].

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Radau įrašą su 1981 m. fotkėmis apie Sajanų-Šušensko HES ir prisiminiau, kad būtent tais metais aš ten sudalyvavu gamybinės praktikos metu. Rašiau apie tai kažkada, bet nutariau albume Flickr’yje išsisaugoti fotkes – gal kokiems memuarams kada prireiks 😉 Nes aplankyti vargu kada jau beteks. Būtų įdomu, bet specialiai netraukia.


[AFG_gallery id=’195′]
UPD. kolegos Osvaldo Šimonėlio iš G+ pagalba radau gražių dabartinių fotkių.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Šiandien Citroën mums asocijuojasi su lengvaisiais automobiliais, maksimum su miniautobusais. O juk kažkada firma gamino puikius sunkvežimius ir tikrus autobusus… O dar kažkada, prieš 2PK – ir šarvuotas pusvikšres kovos mašinas, ir netgi bandė sukurti lengvajį tanką. Kažkada biškį rašiau apie šį bandymą, dabar susirinko daugiau informacijos, tad naujas įrašas.


1934 m. Prancūzijoje buvo paskelbtas konkursas sukurti lengvąjį žvalgybinį tanką AMR (AMR – automitrailleuse de reconnaissance). Po intensyvaus 12 mėnesių trukusio darbo, turint labai mažai patirties konstruoti vikšrines važiuokles (Citroën specializavosi pusvikšriuose), pototipas pateiktas bandymams 1935.IV.04, su numeriu 84374.
Svoris – 5 t. Korpusas ganėtinai technologiškas, hidraulinė važiuoklės pakaba užtikrino eigos švelnumą ir geresnį valdymą. Benzininis 6 cilindrų, 4 litrų tūrio 228AG variklis, patalpintas užpakalyje, ir mechaninė pavarų dėžė, patalpinta priekyje (priekiniai ratai varantieji), leido važiuoti 30 km/val (kai kurie šaltiniai rašo apie 40 km/val) greičiu. Kuro užtekdavo nuvažiuoti 200 km.
Šarvuotė – ganėtinai silpna 5-15 mmm. Ekipažas 2 žmonės – vairuotojas, sėdintis dešinėje apačioje, ir vadas-šaulys, sėdintis 6-kampiame bokštelyje, iš kur galėjo žvalgytis tik per 4 stebėjimo plyšius, pridengtus tripleksu (1PK laikų lygis, jau nebetinkamas). Ginkluotė – 7,5mm kulkosvydis MAC-1934, galimai – 25 mmm patrankėlė.
Bandymų rezultatas – neigiamas, serijon buvo paimtas amžinojo konkurento Renault pasiūlytas AMR-35, kurio pagaminta ~50 vnt.
p103-
p103_2
p103_3
p103_4
P103--
Info:
http://www.modelstory.pl/p103-pierwszy-czolg-hydraulicznym-zawieszeniem/
http://www.doublechevron.de/Historisches/P103.html
https://www.aviarmor.net/tww2/tanks/france/citroen_p103.htm

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Labai įdomi prezentacija: nuo miestų valsybių 2500 m. pr.me. iki 525 m. pr.m.e.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Nuostabu: prancūzai stato viduramžių pilį. Pastoviai dirba 70 žmonių, kasmet prisideda ~600 nereguliarių pagalbininkų. Visa tai kasmet pasižiūri 300 000 turistų. Planuoja baigti per 10 metų.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Įdomus fotoreportažas iš senobinių auto (pagamintų iki 1905 m.) lenktynių Londonas – Braitonas. Tarp kitko, tai 120-osios lenktynės ta trasa.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Čia dabar pusė pasaulio žvengia, matydami, kaip rosijanų nedolėktuvnešis kankinasi, plaukdamas link Sirijos krantų. Panašu, kad atgal jis arba grįš velkamas buksyrų, arba plauks į Juodają jūra, bo ten arčiau. Anyway, „Kuzia“ turi rimtų problemų, kaip kad jų turėjo ir visa sovietinė lėktuvnešių kūrimo programa. Rekomenduoju išsamų straipsnį, kodėl „Kuzia“ dūmija, kaip koks XIX a. garlaivis.
kuznecov
Įdomus straipsnis apie admirolą J.Ustimenko, kuris suorganizavo „Kuzios“ pagriobimą iš Nikolajevo ir pervarymą į Ledjūrį. Rosijanija jam atsidėkojo tuo, kad neišrašė nuskausminančių vaistų, sergant vėžiu, ir jis nusišovė, nepakeldamas skausmo. Tskant, apdovanojimas surado herojų 😉


Ir pabaigai pora anekdotų apie „Kuzią“:
– Džonsai, kodėl jūroje tiek daug varnų?
– Čia ne varnos, čia kirai, sere!
– Bet tada kodėl jie juodi?
– „Kuznecovas“, sere!
– Vladimirai Vladimirovičiau, kodėl jūsų lėktuvnešis taip dūmija?
– Kai tik Rusijos prezidentas asmeniškai neprižiūri tvarkos – tai tuoj pakrauna smalingas malkas!

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Prisiminiau, kad 1939.IX.17 Sovietų Sąjunga įstojo į PK nacistinės Vokietijos pusėje. Atrodė, Aloyzičius ir Visarionyčius bus amžini draugai, Bet nea – po beveik 2 metų večnos družbos cherbrantai susipjovė iki „išliks tik vienas“. Išliko Visarionyčius…
Šiaip tai nieko ypatingo tas pusių keitimas 2PK metais – tą padarė ir Italija, ir Rumunija, ir Bulgarija, ir Suomija.
P.S. Šiaip tas Sovietų žingsnis grąžino Lietuvai Vilnių. Tas gerai. Bet po pusantrų metų Sovietai užgrobė Lietuvą. Tas blogai. Vienžo, istorijos pozūkiai…

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Vis dar LEGO-dvarelio studijų ištekliai: knyga „Les costumes du peuple polonais: suivis d’une description exacte de ses moeurs, de ses usages et de ses habitudes: ouvrage pittoresque“ (1841 m.), kurioje aprašyti ir lietuviai, ir žemaičiai.
litwini
zmudzini

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Pilna Flickr galerija, toliau iliustruotas pasakojimas


Kaip jau minėjau įraše apie Skrundą-2, tas karinis miestelis buvo sukurtas aptarnauti sovietinius tolimojo veikimo radarus, kurie turėjo perspėti apie artėjančias NATO raketas ar lėktuvus. Šiandien daugumai lankytojų visas pagrindinis įspūdis ir yra apleisto miestelio aplankymas, o va kur tie radarai buvo – daugelis nematė ar net nežino. Juolab, kad iš tų radarų teliko apgailėtini šabakštynais baigiantys užželti likučiai. O juk kažkada ten buvo 2 veikiantys radarai Dnestr/Dnepr ir statomas Daryal-UM, įspūdingi ir efektyvūs sovietinės karinės minties produktai. Tarp kitko, teritorija buvo saugoma pastoviai dislokuoto priešlėktuvinių raketų C-125 divizijono.
Skrunda-2 general
Taigi, pirmasis radaras Skrundoje-1 (tuomet taip vadinosi miestelis) buvo pradėtas statyti 1965m. ir užbaigtas 1969m. Tai buvo Dnestr-M tipo radaras, tą užfiksavo žvalgybinis JAV palydovas 1966m..
Dnestr-M~Dnepr
Daugumai radaras – tai kažkokia besisukanti antena, kuri ekrane leidžia matyti lėktuvus arba laivus. Iš dalies tai teisinga, nes dauguma plačiai naudojamų radarų yr būtent tokios atvirai besisukančios (arba po plastikiniu gaubtu paslėptos) antenos. Tačiau tolimojo prspėjimo radarų antenos nesisuka – tai stacionarūs statiniai, stebintys tam tikrą dangaus sektorių. Tokie ir buvo Dnestr-M – pirmosios kartos sovietiniai tolimojo perspėjimo radarai. Įsivaizduokite 244 m ilgio ir 20 m aukščio pastatą dvišlaičiu stogu. Du tokie tam tikru kampu pastatyti pastatai, sujungti tarpusavyje per dviaukštį valdymo pastatą, ir sudaro Dnestr-M tipo radarą (pavyzdėlis iš Sevastopolio).
Dnepr Sevastopol
Iš kosmoso šitas radaras panašus tarsi į kažkokią gigantišką žemės ūkio fermą, tad ne veltui NATO šitiems radarams davė kodinį pavadinimą Hen House arba Vištidė. Vištidė ar ne vištidė, tačiau jie gaudė taikinius ~2500km atstumu.
Dnepr collage 1
Dnepr collage 2
1979 m. Skrundos-1 Dnestr-M radaras buvo modernizuotas į Dnepr tipo radarą.
Dabar iš šio radaro telikusios tik gelžbetonio plokščių platformos, prie kurių veda miško kelias, prie kurio stovi buusio KPP liekanos. Ant tų plaformų galima užvažiuoti (iš pradžių užvažiuojame ant šiaurinės platformos, paskui per buvusio valdymo pastato plotą užvažiuojame ant vakarinės platformos). Įspūdis – tarsi kažkoks labai trumpas aerodromas. Nežinant, kas tai – net minties apie superslaptą objektą.
IMGP8700
Tarp platformų buvęs valdymo pastatas pilnai nušluotas nuo žemės paviršiaus, likusi tik pieva su provėžomis.
IMGP8702
Platformos pradėtos ardyti, tad matosi jų statybos technologija: į sustatytas ant žemės kvadratiniu-lizdiniu būdu banketes įbetonuotos kolonos, viskas užpilta smėliu ir sutrambuota, tada ant kolonų uždėtos gelžebtoninės plokštės, ant kurių ir pastatytas radaro pastatas.
IMGP8706
Antrasis radaras Skrundoje-1 pradėtas statyti 1968 m., tai buvo Dnepr tipo radaras, ir 1970m. JAV žvalgybinis palydovas užfiksavo statybas.
Dnepr
Šis radaras buvo žemesnis (14m), tačiau efektyvesnis, tad galėjo stebėti objektus ~3000km atstumu.
Jis pastatytas toliau nuo miestelio, į jį veda gelžbetonio plokščių kelias, šalia kurio irgi yra KPP likučiai. Užvažiuojama lengvai tik ant vakarinės platformos, ant šiaurinės platformos veda net ne provėžos, o vėžė, kurioje kai kur pradeda atsirasti duobės, tad protingiau būtų nueiti ten pėsčiomis – važiuodamas ant paltformos, vos neįvažiavau dešiniu priekiniu ratu į duobę.
IMGP8716
Abu Dnepr radarai nugriauti 1999 m.
Trečiasis radaras, kuris buvo pradėtas statyti 1986 m. Skrundoje-2 (taip buvo pervadintas miestelis) buvo Daryal-UM tipo. Tai antrosios kartos tolimojo stebėjimo sovietinis radaras, kuriame imtuvas ir siųstuvas yra atskiruose pastatuose, tarp kurių ~0,5-1,5 km atstumas, siekiant išvengti trikdžių.
Daryal collage 1
Daryal collage 2
Abu pastatai milžiniški (imtuvas 18 aukštų, 52 m aukščio, 117 m ilgio), primena tokias pusiau piramides. Radaras gali stebėti futbolo kamuolio dydžio objektus ~6000 km atstumu. Savo laiku tai buvo super-ginklas, tačiau šiuo metu bėra 2 veikiantys tokio tipo radarai, Rusija stato trečios kartos tolimojo stebėjimo radarus Voronež.
Daryal collage 3
Skrundoje buvo spėta pastatyti ir įrengti tik imtuvą (pirmame etape kaip siųstuvas turėjo būti naudojamas Dnepr tipo radaras), tačiau Latvija atsisakė pratęsti Skrundos bazės nuomos sutartį su Rusija, tad 1995.08.05 Daryal-UM radaras buvo susprogdintas (tam užteko 360 kg sprogmenų ir 12 s veiksmo). Apie jo dydį sako tai, kad po to buvo išvežta 435000 t nuolaužų (iš jų 14000 t metalo).
Daryal collage 4
Jei su Dnepr tipo radarų paieška nebuvo katastrofiškų problėmų, tai su Daryal-UM radaru problemų atsirado. Dar latvis gidas man minėjo, kad tą vietą reikia žinoti, nes nieko įsimenančio ten nėra. Nu ką – išstudijavęs ant greičio“ informaciją, buvau įsitikinęs, kad Daryal-UM radaras pastaytas pagal savo klasikinę schemą: siųstuvas dešinėje, imtuvas kairėje pusėje. Tai ir nuvažiavau į numanomo imtuvo vietą forktinti. Paskui gi ramioje aplinkoje pradėjau studijuoti senas Skrundos-2 fotkes ir vis labiau aiškėjo, kad čia siųstuvas ir imtuvas sukeisti vietomis. Galų gale pasidariau šiokias-tokias fotoprojekcijas ir jooo, imtuvas nukrito į savo vietą.
Daryal paieska
Tai dabar galima identifikuoti ir numatomą siųstuvo vietą.
Daryal-UM
Praktinis vietovės apžiūrėjimas buvo paprastas – prasibrauti pro šabakštynus, užaugusius buvusio radaro vietoje.
IMGP8733 Stitch
Prasibrovus, pavyko rasti buvusios aikštelės fragmentą.
IMGP8737
Kitkas sparčiai užauga jaunuolynu, tačiau dar esančioje laukymėje mėtosi betono gabali ir gelžgaliai.
IMGP8753
Dar 10 metų – ir psio, pėdsakų nebeliks.
Dabar gi apie numanomą siųstuvo vietą. Irgi jaunuolynas, jokių civilizacijos pėdsakų, išskyrus betoninį kelią tarp siųstuvo ir imtuvo.
IMGP8687
Vienas dalykas – miške netoli numanomos siųstuvo vietos stovi du pastatai, turiu įtarimą, kad tai buvo rezervinės alektrinės.
IMGP8783
IMGP8787

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Šis įrašų ciklas skirtas gal daugiau man pačiam užsifiksuoti tas studijas, kurias teko atlikti, kad mano LEGO dvarelio projektas būtų kiek įmanoma realistiškesnis, tačiau jų metu sukaupta medžiaga ir jos pagrindu sugeneruotos mintys gali sudominti ir kitus LEGOfilus. Pats projektas fiziškai dar nerealizuotas, nes vyksta galutinis permanentinis perprojektavimas.


Bestudijuodamas po internetus dvarelių projektus, be abejo, ieškojau ir jau gatavų LEGO kūrinių. Pasidairius tapo aišku, kad jei ir surandi kokį manor, tai dažniausiai minimum dviejų aukštų mūrinis pastatas (kai kada netgi rūmai), ir jame gyvena toli gražu ne kaimo dvarininkas.
13831482914_a103267a98_b
Jens Ohrndorf
Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Šis įrašų ciklas skirtas gal daugiau man pačiam užsifiksuoti tas studijas, kurias teko atlikti, kad mano LEGO dvarelio projektas būtų kiek įmanoma realistiškesnis, tačiau jų metu sukaupta medžiaga ir jos pagrindu sugeneruotos mintys gali sudominti ir kitus LEGOfilus. Pats projektas fiziškai dar nerealizuotas, nes vyksta galutinis permanentinis perprojektavimas.


Beklaidžiodamas tarp pilių ir dvarų, užsiroviau ant tokio ganėtinai įdomaus įtvirtinto dvaro (Fortified Manor) sąvokos. labai įdomus objektas – (dažniausiai) vandens pilno griovio apsuptas uždaro kiemo tipo dvaras. Ne pilis, bet pakankamai apsaugotas nuo visokių plėšikų ar maištininkų. Paplitęs (ir išlikęs) Britanijoje ir Prancūzijoje.

Ightham Motte
Ightham_Mote,_W_&_S
Ightham Mote plan
Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Profile

grumlinas: (Default)
grumlinas

August 2017

S M T W T F S
  12 3 45
6789 101112
131415161718 19
20212223242526
2728293031  

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated Aug. 22nd, 2017 10:22 pm
Powered by Dreamwidth Studios