grumlinas: (Default)

Kadangi ne vien liankais lietuvis gyvas, tai po šeštadieninės kelionės ant liankų žemės mudu su geresniąja puse pavažiavome į priešingą pusę, į Lietuvos gilumą.
Šiaip tai kelionė prasidėjo nuo to, kad labai tingėjome darytis pusryčius, tai nutarėme, jog reiktų pavalgyti Kavarsko koldūnų, apie kurių egzistavimą sužinojome po įrašo apie Viduklės koldūnus. Na ką, nuvažiavome į Kavarską, susiradome tą kavinę. Šiaip iš išorės pastatas kaip ir didelis, o įėjimas iš šįono. Tik va įėjus ir pasakai „OPLIA!“ Pailgas mabariukas su baru gale per visą plotį, o kambariuke telpa 4 stalai po 4 kėdes 😉 Anyway – aptarnavimas tikrai malonus, barščiai ir koldūnai buvo puikūs, prisivalgėme sočiai iki pat vakaro. 2 barščiai, 2 koldūnai, 2 sultys ir 1 kava = 10.15EUR. Normali kaina, sakyč.
Pavalgę nuėjome prie šaltinio, pasėdėjome, pameditavome tskant po pietų. Paskui aplankėme Kavarsko užtvanką, prie kurios radome labai įdomų skruzdėlynę, iš kurio tarsi upeliu išsiliejo skruzdės. Taip ir nesupratome, kaas čia joms nutiko.
Atagl nutarėme grįžti aplinkiniais keliais, kadangi tose vietose kažkaip retokai būname. Ką gi – primečiau bent porą maršrutų vasaros savaitgaliams, tikrai gražių vietų ten radome. Ir kol aš užsižiūirėjau į sentikų kapijes, mano gersnioji pusė užfiksavo dar vieną 0-kilometrą į kolekciją :)
Taigi, bendra išvada – kelionė pavyko, plius yra planų ją pakartoti vasarą, kai viskas sužaliuos.

P.S. O vakare kepėme liankišką antį. Buvo labai skanu :)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Mhmmm, tiesą pasakius, taip man niekas ir nepaaiškino, ką reiškia toks baro pavadinimas – „Blue Orange“ – bet kad ten įdomi vieta Kaune, kur galima skaniai pavalgyti – faktas. Apsilankėme ten trise Vazelino dienos išvakarėse, grįždami iš Lenkijos, bo tingėjome ką nors darytis valgyti namie. Staliuką užsisakėme telefonu, ir gerai, nes lankytojų tai ne taip ir mažai. Įdomus dalykas – jei turite augintinį – tipo šunį ar katę – galite ateiti kartu, ir augintinis gaus vakarienę. Mums būnant, vyksme dalyvavo pora šunėkų. Kaip man sakė darbuotojai, pkolkas įdomiausias augintinis buvo gyvatė pitonas. Kita publika, tipo žmogiškoji, labai įvairi – pagrindinai jaunimas, bet ir tokių vyresnio amžiaus vietinių gyventojų buvo. Personalas tikrai draugiškas.
Užsisakėme keptos duonos su česnaku ir padažu – labai patiko, užsigerti mano geresnioji pusė jamė Jovarų alų su medumi, jai labai patiko, aš jamiau girą – irgi liuks. Kitas karštas užkandis – daržovių (bulvių, morkų, burokėlių) traškučiai su padažu. Fantastiškai skanūs, realiai jei imti vienam – psio, nieko daugiau ir nereikia. Nu ir pagrindinis karštas buvo kaimiška (Rustica) pica, kuri, nors ir buvo labai skani, į pabaigą teko stumti šakutės kotu – elementariai persivalgėme. Vienžo, turėkite omenyje, kad porcijos ne mažos. Trise iki uždusimo pavalgėme už 21,50 Eur.
Vienžo, vietą užskaitome.
Nu ir pabaigai mobyl-žopo-fotkės 😉


[AFG_gallery id=’156′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Lėkštės grybų su bulvikėm+šonine+svogūnais+grietine – ir viskas puiku! :)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Vieną dieną mudu su brangiausiaja nutarėme dar kartą aplankyti prie Kaunio marių esantį Kadagių slėnį. Tik šįkart sugalvojome ten ir užkąsti, tad pakeliui kioskelyje nusipirkome maistelio. Tokių valgančių ten buvo ne viena komapnaija, tačiau mūsiškė tarp kapojančių kebabus ar dešras su lašiniai gerokai išsisikyrė meniu – mudu paėmė komplektą suši ;) Aišku, aš valgantis pagaliukais, ten atrodžiau totaliai ne vietoje, tačiau tai man nė kiek netrukdė :D
Sakyčiau, kaip lietuviškas nacionalinis patiekalas suši dar nenusitovėjo, tačiau IMHO tai tiesiog laiko klausimas. Juk ir cepelinai atėjo pas mumi iš Fokietijos per Liankyją ;)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kadangi jau pasiekiau tokį amžių, kai reikia pasirūpinti testanento surašymu, pradėti rašyti memuarus ir šiaip apmąstyti, kas nuveikta ir kas nea, tai teko pereiti per gydytojus, idant rastų kokių nors ligų. Šiaip kažkas nevisai gerai, nes rimtų ligų nerado, viskas daugmaž normalu ir išvis tokiame amžiuje nederėtų varyti Dievo medin. Labiausiai nustebino tai, kad šiame visuotinio debilizmo beigi tolerastijos kovos su cholesteroliu amžiuje man nenustatė jokių normų pažeidimų, nežiūrint… ėėė… eee… vienžo, antsvorio. Ta intencija susimąsčiau, kaipgi maitinuosi, kad nesugebėjau viršyti tos normos. Tiesą pasakius, jokių ypatingų pastangų nededu: valgau normaliai, su užuojauta žvelgdamas į vegetarus, sveikuolius ir šiaip kalorijų skaičiuotojus, jokių ekologijų ir panašių durnysčių nepripažįstu… Na, gal mudu su brangiausiąja nemėgstame orkaitėje kepti riebaluose. Duonos beigi bulbių valgau nedaug. Prieš keliolika metų taip populiarūs persivalgymai irgi pabaigti, tačiau kąsnių neskaičiuoju. Aišku, prieš naktį neprisikertu, bet piršto storumo gerai sudžiūvusios dešros šmotelį prieš miegą sukapot mėgstu.
Taip kad gyvenimas vyksta pagal lozungą “Valgykime, kad gyventume, o ne gyvenkime, kad valgytume”, bet neįžengiant į sveikos mitybos klystkelius. Nors – brangiausioji mane periodiškai vis pamaitina kažkokiais žiurknuodžiais vitaminais begi maisto papildais, bet apie juos žinau tik tiek, kad “kasryt ruda ir žalia tabletės, o vakare balta” ;) .

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Išbandžius jūros gėrybių sriubą, nutariau dar kartą paeksperimentuoti. Vienąsyk nusipirkau jau gatavų midijų kiautuose su pomidorų padažu, pasišildžiau, patiko, o kadangi ant pakelio buvo ingradientų sąrašas, nutariau jį pakartoti savarankiškai. Tačiau sumąsčiau paruošti ne midijas kiautuose, tačiau užšaldytą išlukštentų midijų-krevečių mišinį. Iš naujesnių ingradientų reiktų pažymėti trintų pomidorų pakelį (supylėme visą) ir saulėje džiovintų pomidorų aliejuje (smulkiai supjaustėme kokius 8 gabaliukus) indelį. Be abejo, smulkiai supjaustytos svogūno galva ir česnako galvutė, šaldytų krapų saujelė, pusė mažo pakelio sviesto ir krūva visokių prieskonių (bazilikas, petražolės, vegeta). Aštrumui pridėti naudoju aliejuje konservuotus smulkiai pjaustytus aštrių pipiriukų ankščių gabaliukus, kurias susmulkinu (beveik) iki molekulių. Matomos nuotraukoje pomidorų pastos neprireikė, skysčio pakako iš trintų pomidorų.
Pradėjus ruoštis gamybai, prisistatė mano geresnioji pusė ir suniekino mano sumanymą darytis grynas jūros bjau… tfu, gėrybes ;) Vietoje to ji pasiūlė paruošti užpilą ant makaronų, su kuo aš sutikau (kiba ginčysies dėl neesminių gyvenime dalykų. Nors, jei pagalvoti rimčiau – maistas – dalykas RIMTAS! ;)


Prieš pradedant gaminti užpilą, užkaičiame vandenį makaronams – bus pats tas laikas.
Gamyba elementari – įkaitinam keptuvę, į ją eina pusė mažo pakelio sviesto, pakepiname smulkiai supjaustytus svogūnus ir česnakus, išimam į lėkštę, supilame jūros grybes, trumpai pakepiname ant šlakelio sviesto, maišydami supilame trintus pomidorus, džiovintus pomidorus, pipiriukus, druskiname-prieskoniname, atgal supilame svogūnus-česnakus. Psio, šedevras gatavas.
Kol buvo gaminamas užpilas, užvirė vanduo makaronams, tad juos ten ir sumetėme virti pagal nurodytą ant pakelio laiką. Ajooo – prieš sudedant – vandenį pasūdome ir įpilame porą šaukštų alyvuogių aliejaus arba įmetame gabaliuką sviesto – tada makaronai žymiai skanesni.
Išvirus makaronus, juos nukošiame, sudedame į lėkštes, užpilame užpilu. Realiai jo užtektų 4 žmonėms, jei būtų pridėti keli šaukštai pomidorų pastos, šiuo atveju užteko 3 galingoms porcijoms.

Prisiėd…valgėme sočiai :)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Būdami londonuose, valgėme dukros draugo pagamintos jūros gėrybių sriubos. Labai patiko, tad šiam Naujamečiui nutarėme jos pasigaminti patys. Pasikonsultavę telefonais, susirinkome ingradientus: šaldytų jūros gėrybių rinkinį (jį reikia atšildyti šaldytuve), geresnio balto vyno butelį, pusę pakelio sviesto, svogūną, česnako galvutę, konservuotos aštrios paprikos, petražolių, svogūnų laiškų, druskos, prieskonių (Vegetos). Iš savo pusės savarankiškai pridėjome virtų morkų ir raudonųjų svogūnų likutį nuo mišrainės ;)


Supjaustome visą gėrį, įkaitiname keptuvę, apkepame aliejuje svogūną, morkas, česnaką, labai truputėlį paprikos, tada ištirpiname sviestą, suberiame jūros gėrybes. Kepame nedaug, supilame 300ml vyno, suberiame supjaustytas petražoles+svogūnų laiškus ir, uždengę dangčiu, patroškiname. Viskas.

Pasitiekėme su pakepintu česnakiniu batonu. Gavosi toks jūros gėrybių skystas troškinys, buvo LABAI skanu.

Tačiau, įvertindami rezultatą, sekantį kartą darysime šiuos pakeitimus:
vietoje pusės pakelio sviesto – trečdalis
vietoje 300ml vyno – 500ml
petražolės ir svogūnų laiškai bus užberti ant gatavo produkto, išpilsčius į lėkštes
Tada gausis daugiau sriuba, nei skystas troškinys.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Šiaip mano požiūris į moliūgus buvo ganėtinai skeptiškas: esu valgęs moliūgų sriubos, kuri nenustebino; mėgstu pakepintas moliūgų sėklas; matau, kad vargšai moliūgai visaip išdarkomi Helovyno blūdo metu. Na ir viskas, ką žinojau. Bebūnant Anglijoje, dukros namuose teko paragauti iš moliūgų padaryto deserto, kuris mane sužavėjo ir mes jau antrą kartą namuose patys daromės tokį desertą.
Taigi, deserto valgymo išvakarėse ;) jamam gerą gabalą moliūgo ir iš vidaus kruopščiai išvalome visas sėklas su plaušais. Šiaip sėklas galima atskirti nuo plaušų ir pasikepinti. Tada atsargiai aštriu peiliu nupjaustome žievę. Atsargiai todėl, kad ta žievė kieta ir, slystelėjus peiliui, galima susižaloti. Nuvalytą moliūgą supjaustome maždaug pusės nykščio didumo gabaliukais ir suberiame į bliūdą. Beriame gerą saują, užpilame keletą šaukštų cukraus, išmaišome taip, kad gabaliukai apsivoliotų cukruje. Taip porcijomis supilame visus gabaliukus ir apvoliojame juos cukrumi. Tada paliekame bliūdą parai ant stalo ar kur kitur kambario temperatūroje. Jei kažkaip įeiname į virtuvę – pamaišome visą šitą grožį ir gana greit pamatysime, kad iš atrodytų sauso moliūgo išsiskiria skystis, kurio prisirinks nemažai.
Kitą dieną visą bliūdo turinį supilame į puodą ir ant labai mažos liepsnos kaitiname kokias 1,5-2 valandas, kas kokias 15min. pamaišydami. Puodą laikome tridengtą dangčiu su plyšeliu, kad galėtų išeiti vandens garai. Pamažu pamatysime, kad skystis dingsta, o moliūgas pradeda karamelizuotis. Praktinė patirtis rodo, kad po kokios valandos reikia pradėti atidžiai stebėti vyksmą, kad puodas neprisviltų. Sulaukiame, kad visas skystis dingtų, tada dar kažkiek pakaitiname, pamaišydami kas 10 minučių. Galų gale, pritrūkę kantrybės, baigiame terliotis ir išpilame gaminį į bliūdą. Psio, pagrindinis ingradientas gatavas.


Gautą produktą galima naudoti įvairiais būdais. Vienas skaniausių – į lėkštę įsidedame dar karšto moliūgo, apibarstome jį smulkintais graikiškais riešutais, pridedame ledų ir plaktos grietinėlės. Analogiškas receptas tinka ir atšalusiam moliūgui. O šiaip tas moliūgas puikiai valgosi ir kaip saldainiai :)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Praėjus mėnesiui po menisko operacijos apsilankiau pas chirurgą apžiūrai. Viskas neblogai, ale susirūpinau, kaip čia man toliau teisingai gyventi, kuo maitintis. O chirurgas ir klausia: “Pats alaus mėgėjas?” Nu aš ir pasimečiau, kaip šešiolikinė, už papo paimta: “Nu dabar jau nebelabai…” O jis ir sako: “O kaip požiūris į visokias parūkytas kiaulių ausis ir pan.?” Nu aš tai tokius dalykus MĖGSTU, bet kad visi teisingo-gyvenimo-apologetai™ juos gi smerkia kaip super-kenksmingus, ką ir pasakiau. O chirurgas sako: “Pačiam reikia valgyti ne sveiką maistą, o tinkamą maistą. Vienžo, kiaulių ausytės, viskas, kas pagaminta su kremzlėmis, šaltienos, želė ir pan. yra būtini”
Tai va, pasirodo, būna ir teisingų beigi skanių dietų :)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Penktadienį dukra, paviešėjusi namie mėnesį, išdundėjo į londonus laimės ieškoti. Tai mudu su brangiausiąja šįvakar atlikome šaldytuvo inventorizaciją ir iš likučių pasidarėme salotas. Ingradientai: salotos, pomidorai, avokadas, svogūnų laiškai, krapai, paprika, raudonieji svogūnai, brynza “Apetina”. Paskaninimui – druska, kažkoki gatavi “Prieskoniai slaotoms”, alyvuogių aliejus. Darbo tik tiek, aad supjaustyti ir sumaišyti. Vienžo, likučiai yra gerai :)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Gerai, kad familijoje yra medžiotojų, kurie kai kada pamačyja su kokiu mėsiuku (už ką mes jiems didžiai dėkavojame). Tai va, kada čia gavome stirnos koją ir susimąstėme, kaip ją skaniau paruošti. Ir mano geresnioji pusė pasišovė pagaminti kibinus su stirniena. Nėrė į interenetus, išstudijavo tūkstantį receptų ir suruošė tūkstantį pirmąjį ;)

Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Medžiaga pamąstymui ir vykdymui. Trumpa suvestinė, o pilnas tekstas čia.
1. Mažinkite porciją.
2. Valgykite ne daugiau kaip tris kartus per dieną.
3. Pirkite mažesnio dydžio drabužius.
4. 45 minutes pasivaikščiokite prieš miegą.
5. Po ranka turėkite savo nuotrauką.
6. Stebėkite kitus.
7. Tikrinkitės sveikatą.
8. Apdovanokite save.
9. Pasitelkite aplinkinių pagalbą.
10. Kasdien sau kartokite mantrą: „Valgyk mažiau, valgyk geriau ir judėk daugiau.“

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Tiesą pasakius, ten mes nevalgėme, bet su geru maistu ta vieta tikrai susijusi ;)
Mano brangiausioji per durnadėžę kažkada pamatė reportažą apie “Sūrinininkų namus” Dargužiuose netoli Valkininkų. Tai vakar nutarėme juose apsilankyti, juolab kad šiandien jie užbaigia sezoną. Surasti lėtai važiuojant per kaimą nebuvo labai sunku, nors tikėjomės kažko įspūdingesnio ;) Nedidukas namelis žaliu stogu, ant jo pora iškabų. Prie namo pastatyta atvira veranda su pora didelių stalų, viduje baras/krautuvėlė. Vidaus dizainas ganėtinai įdomus. Prie namelio suręsta pavėsinė šiandien įvyksiančaim sezono uždarymui.
Čia kažkaip suvokiau, kokia ta Lietuva maža: jie prekiauja ne tik savo, bet ir kitų ūkininkų pagamintomis gėrybėmis. Ir pamatėme medų iš Razumnos kaimo – mano uošvio gimtinės. Ir ten bitininkyste užsiima žmogus, nusipirkęs uošvio tėviškę…
Kadangi dar turėjome tolimesnių veiklos planų, tai negaišdami nusipirkome gėrybių, kurias galima pamatyti paskutinėje nuotraukoje:

  • ožkos sūrį “Spira” – nuostabus sūris, neturintis jokio ožkos prieskonio
  • karvės šviežio pieno sūrį – labai skanus tiek ant juodos duonos, tiek ant bulkos
  • karvės “Tepamą” šviežią baltą sūrį – vėlgi labai skanus tiek ant juodos duonos, tiek ant bulkos
  • karvės “Banda” brandintą puskietį sūrį – nuostabus valgyti mažais gabaliukais
  • jogurtinio pyrago – gavome tik mažą gabalėlį-likutį :( , o buvo labai skanus, tarsi keksas


View Untitled in a larger map

Kelios nuotraukos

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kažkaip šiandien užkliuvo akis už dviejų postų apie maistą. Manyčiau, verta pasiskaityti ir kitiems, jei dar neskaitėte.

LJ kolega grippen – apie tai, ko NEVALGYTI – žuvį pangasiją – gryną nuodą.

LJ kolega pop – apie tai, kaip galima pagardinti parduotuvinius koldūnus sūrio padažu.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Paskutiniu metu kelis kartus išvykose/atostogaudami ruošėme (bent jau mums) naują patiekalą – aliuminio folijoje troškintas bulves su svogūnais, sūriu, šonine ir dešrelėmis.
Ko reikia? Pagrindinis ingradientas – bulvės (labai skanios šviežios, tada jų net neskutame), jų imame tiek, kad kiekvienam užtektų pavalgyti; svogūnai (gal po ketvirtį galvutės kiekvienam); sūris – paprastas ir pigus fermentinis, jis daugiau kaip prieskonis; šoninė pageidautina su lašinuku, jos palyginti nedaug; dešrelės – dedam tiek, kiek norim valgyti (ar turim); prieskoniai – pagal skonį ir galimybes (labai neblogi kad ir gatavi prieskonių rinkiniai bulvėms, bet kokiu atveju druska ir pipirai pageidautini).

Keletas fotkių iš valgio gamybos proceso ir trumpas gamybos proceso aprašymas

Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Važiuodami į Šventąją, sumąstėme papietauti Kretingoje. Užvažiavome į užeigą “Kryžkelė” prie sankryžos. Yra biškį savotiško stiliaus, labai neblogas maistas, geras aptarnavimas (patiekalus atneša visiems valgytojams kartu, o ne po vieną, ką ten virtuvė tuo metu padarė). 4 suaugusiems gavosi kažkur 90LT. Šiaip verta dėmesio


View Untitled in a larger map

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Brief for my non-Lithuanian readers: nice place to have a Japan-style food in Kaunas’ downtown – “Sushi manija” – checked and recomended :)


Vakar netyčia gavosi, kad vėl užšokome ant jajoniško maisto.
Vieta: “Sushi manija” Kauno senamiestyje, Gruodžio gatvėje, prieš šv.Gertrūdos bažnyčią. Paėmiau lašišų sriubą ir kažkokią kewlieną siu daržovėmis, brangiausioji irgi vištieną saldžiarūgščiame padaže, plius persikų sultys. Maistas tikrai skanus, sotus. Totalas ~32LT. Interjeras jaukesnis nei Sushi ekspress, lūzeriams duoda šakutes. Mumi nustebo, kad ne tik mėsą ir daržoves, bet ir ryžius puikiai suvalgė pagalukais :D Tai net namo grįžęs tikrinausi, ar akys kartais nesusiaurėjo ;)
Užskaityta, rekomenduojama.
DSC01153
DSC01155
DSC01157


View Untitled in a larger map

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Taigi, vakar išvažiavę pasivažinėti ir pafotkinti po Kowno apylinkes, grįždami nutarėme atlikti kontrolinį pavalgymą kadaise mano prieš metus aprašytoje Giraitės kibininėje. Na ką – kažkiek pasikeitimų į gerąją pusę – dirba visą parą, šalia renovuotas motelis, viduje labai įdomiai dekoruota medžių šaknimis. Maistas pagerėjęs (nors ir taip buvo geras): sukirtau frikadelių sriubą, kibiną su strutiena, kibiną su jautiena (skanūs, gera tešla), firminį kewlienos kepsnį (liuks), užsigėriau gira (tikrai naminė); brangiausioji ėmė šaltibarščius (naminio lygio), cepelinus (irgi geri), užsigėrė tamsiu čekišku alumi. Totalas abiemn kažkur ~56LT, ale maistas tikrai geras. Vienžo, vieta ir toliau lankytina.


View Untitled in a larger map

UPD’2012 – lankėmės pernai vasarą, po savininkų pasikeitmo – lygis suyprastėjęs, aptarnavimas irgi

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kadangi šiandien buvau mažumą pašalęs, tai pasivažinėti-pafotografuoti neišėjo. Kompensacijai nutarėme pasidaryti kokio nors skanesnio maistelio. Pasidarėme (beveik) suši ir daržovių salotas su feta sūriu. Kad sunervyti alkanus skaitytojus, įdedu kelias nuotraukas su pastabomis apie darymą

Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Profile

grumlinas: (Default)
grumlinas

August 2017

S M T W T F S
  12 3 45
6789 101112
131415161718 19
20212223242526
2728293031  

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated Aug. 22nd, 2017 10:29 pm
Powered by Dreamwidth Studios