grumlinas: (Default)

Antros dienos rytą, Lenkijoje, važiavome toliau. Pakelėje papusryčiavome kažkur miškuose esančime tipo bare. Išsišnekėjome su barmene – moteriškei liko pusmetis iki pensijos, mokosi vokiečių kalbą, ruošiasi važiuoti Vokietijon uždarbiauti. Dukra ten jau dirba. Kažkada labai daug važinėjo į Ukrainą aprūpinti barą produktais, kai ten maistas buvo žymiai pigesnis nei Lenkijoje, dabar nebeapsimoka.
Ukrainos sieną buvome numatę kirsti Slovakijoje, prie Užhorodo. Sienos tarp Lenkijos ir Slovakijos nėra, telikę tik buvę pasienio kontrolės/muitinės pastatai.
Vėlgi Lenkijoje keliai puikūs, per Žemuosius Beskidus (taip vadinasi Karpatai toje vietoje) pravažiavome be jokių problemų.
Slovakijoje nemažai gražių, nedidelių medinių cerkvių. Kadangi norėjome kuo greičiau pasiekti SK-UA sieną, tai tik trumpam stabtelėjome viename iš kaimelių ir padarėme kelis kadrus. Šioje kelionėje pagrindiniu fotografu tapo mano geresnioji pusė, aš tskant fotkinau tik kai kada.
Diena buvo puiki, temperatūra siekė iki +25C.
Slovakijos – Ukrainos siena priminė tuos laikus, kai kažkada iki Šengeno zonos važiuodavome į Europas. Eilė, patikrinimai, 1,5 val. pražudyto laiko.
Laifhakas: susitvarkykite mašiną, netgi betvarkėlę/berdačoką, nes kitaip pasieniečiams kyla krūvą klausimų: „O koldėl turite 5 degtukų dėžutes? O kodėl čia vienkartinės šakutės? O kodėl tiek daug vaistų?“ etc. itd. Plius neužmirškite gauti raudoną muitinės štampą ant popieriuko, kurį gavote įvažiuodami ukrainiečių pasieniečių įvažiavimo poste ir turėsite atiduoti išvažiavimjo poste. Ir nesvarbu, kad neturite ko deklaruoti muitinėje. Vienžo, 1,5 val. trukęs košmaras, nuo kurių esame jau atpratę, pilna apimtimi.
Apturėjome atrakciją – matėme, kaip iš Slovakijos į Ukrainą buvo deportuoti 3 ukrainiečiai. Kita atrakcija – milžiniška mikroautobusiukų vilkstinę iš Ukrainos pusės: pilni vyrų, kurie važiuoja „atosotogų“ į Europą. Pasišnekėjau su muitininke apie emigraciją pas juos ir pas mus.
Dar vienas laifhakas: būkite pasiruošę, kad ukrainiečiai angliškai nemoka, o rusiškai nebekalba iš principo. Tad mes bendravome lenkiškai-rusišku mišiniu, o jie mums kalbėjo čysta ukrainečių mova.
Pravažiavę sieną, bandėme aplankyti Nevickio pilį, bet, deja, kažkokios statybos užtvėrė bet kokį priėjimą/privažiavimą, tad numojome ranka. Pilies kalno papėdėje įasikūręs pretenzingas viešbutis „Kamelot“. Deja, jie mums užgiedojo beturį prabangiausią numerį už 130 EUR, tad mes išvažiavome toliau, kol pasiekėme sanatoriją „Termal Star“, kur apsinakvojome puikiomis sąlygomis už 28 EUR. Viešbutis tokiame pompastiškame stiliuje, bet turbūt taip jie supranta prabangą. Btw – Free WiFi irgi veikė puikiai.
Soti vakarienė dviem, vynas tekainavo 13 EUR. Linksmoji dalis – padavėjas tipo nemokėjo rusiškai, tai aš su juo kalbėjausi lenkškai. Apmokėjimą paėmė eurais, bo grivnų nespėjome išsikeisti.
Turėjome planų pasinaudoti SPA procedūromis, tačiau paaiškėjo, kad mus turėtų iš ryto apžiūrėti gydytoja (2 EUR) ir tik tada leisti procedūrintis. Mudu nutarėme, kad rytoj pabandysime paieškoti ne sanatorinio režimo terminių vandenų maudyklos, nes pakeliui matėme ne vieną šio turinio skelbimą.
Įdomus pastebėjimas – tiek slovakai, tiek ukrainiečiai stengiasi gyventi nuosavuose namuose, kurių dauguma statomi galu su dviem langais į gatvę, o kai kada namai pasukti nedideliu kampu. 11 val. taisyklė ar kaip?


Beje, apie karą Ukrainoje. Karo nesijaučia, matėme tik vieną geležinkelio sąstatą su tankais, o pakelėse daugybė plakatų, kviečiančių tarnauti kariuomenėje už ~230 EUR. Kai geras atlyginimas čia 150 EUR – gal ir nieko, bet kažkaip nekas, pagalvojus apie realią galimybę žūti.
[AFG_gallery id=’218′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Su lengva ironija 😉
kakarieku
painted
faster
more metal
camel
camel-g

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Norint keliauti, reikia keliauti. Paprasta, tiesa? Tiesiog kelias prasideda, peržengus namų slenkstį. Dažniausiai mudviem su brangiausiąja taip ir nutinka – retai kada mes ruošiamės kelionei labai iš anksto. Taip nutiko ir balandžio pabaigoje, mudviejų atostogų metu. Dar sekmadienį neplanavome niekur keliauti, nes antradienį mano geresnioji pusė turėjo dalyvauti posėdyje, nežiūrint atostogų. Tačiau pirmadienį iš ryto sumąstėme, kad vistik reiktų kažkur nuvažiuoti. Kilo mintis apie kalnus, bo ten senokai buvome. Taigi, ką turime: Čekiją, Slovakiją, Lenkiją, Ukrainą. Mjooo, o kodėl gi ne Ukraina, Užkarpatė? Taigi apie pirmadienio pietus buvo nuspręsta kokioms penkioms dienoms pavažiuoti į Užkarpatę, juolab, kad vizų nereikia. Mano geresnioji pusė permetė man poros kelionių agentūrų siūlomų autobusinių maršrutų aprašymus ir sėdo tyrinėti viešbučių, o aš, peržiūrėjęs lankytinas įžymybes, per porą valandų GoogleMaps sudėliojau preliminarinį ~2300 km ilgio maršrutą. Preliminarinį todėl, kad dažnai tokios aklos kelionės ineša savo pataisymus. Per popietę parinkusi keletą galimų nakvynės vertų, brangiausioji permetė man adresus ir ėmėsi krauti daiktus, kuriuos priklausomai nuo orų prognozės sudėti sugeba greitai. Mes nakvynių neužsisakėme iš anksto – kai važiuoji dviese vienu awto, vienai nakčiai nakvynę rasti nėra sunku. Kai kada tenka paieškoti valandą-kitą, bet dažniausiai randi gana greitai, bent tokia mūsų patirtis Lenkijoje.
Kelionė buvo planuota greičiau kaip apžvalginė-žvalgybinė: pravažiuoti apžiūrint įdomesnes vietas (galbūt) kitų metų jau konkrečiai suplanuotai kelionei. Aš turėjau ir konkretų tikslą: aplankyti Europos geografinį centrą netoli Dilove kaimelio pagal Austro-Vengrijos mokslininkų paskaičiavimus. Šiaip kiekviena save gerbianti Europos šalis privalo turėti Europos geografinį centrą Mano geresnioji pusė tiesiog norėjo pasižiūrėti į kalnus ir pakvėpuoti kalnų oru, pasimaudyti terminiuose baseinuose.
Antradienio ryte sutvarkėme reikalus Kaune ir ~11 val. išjudėjome.
Planavome važiuoti iki kokios 19 val., tada susirasti Lenkijoje nakvynę pakelės užeigoje. Atkarpą tarp Kauno ir Marijampolės mes visada važiuojame senuoju keliu – žymiai mažiau įtampos, nei Via Baltica. Kai kada, jei gaunasi, dėl mažesnio apkrovimo atkarpą tarp Kalvarijos ir Marijampolės irgi važiuojame senuoju keliu. Nereikia mūčytis manevruojant tarp fūrų ir šiaip mažiau lenktyniaujančių idiotų.
Lenkijos keliai šiuo metu puikūs, labai gerai sudėliota informacija apie kryptis: man ypač patinka, kai už sankryžos ant stulpo iškart yra lentelė su kelio numeriu – praktiškai nereikia navigacijos, užtenka žemėlapio ar netgi susirašyti kokiais keliais iki kur važiuoti ir po to keisti kelią. Nemažai geltonų greičio matavimo radarų, tačiau nemažai ir greičio įspėjiklių, kurie liepia sulėtinti greitį. Porąkart ~2005-2007 m. teko važiuoti pro Liubliną, tai buvo košmaras. Dabar gi įrengtas puikus autostrados lygio aplinkelis, net nepajunti, kaip apšoki aplinkui Liubliną.
Lenkijoje nakvynei apsistojome už Liublino esančioje folklorinėje užeigoje Marzanna. Kambarys Nr. 13 nakčiai ~40 EUR, soti vakarienė dviems ~20 EUR. Restoranas tokio liaudies stiliaus, groja tik vietines liaudies dainas, bet gana neblogas. Maistas puikus. Vieta biškį pompastiška, tačiau tikrai gera apsistojimui.
Btw, puikus Free WiFi internetas ir restorane, ir viešbutyje.


Kelionės metu rimčiau pratestavau nemokamą navigaciją Magic Earth Androidui ant savo Galaxy S7 Edge. Esmi patenkintas. Pastoviai atnaujinama žemėlapių duomenų bazė, kurios pagrindas – OSM aka GoogleMaps, rekomenduoju. Nepatinka tik tai, kad galimi tik 3 punktai, tačiau nemokami dalykai idealūs nebūna.
Taip pat rimčiau pratestavau videoregistratorių Prestige Roadrunner 545GPS. Šiaip puikus dalykas, labai patiko, tik išaiškėjo dvi problemos:
1) paklausęs konsultanto Topocentre, nusipirkau per mažos talpos kortelę – 16GB, reikėjo 32GB, nes filmuojant HD režimu talpos teužtenka pustrečiai valandai, vidutiniu – penkioms, paskui rašo „ant viršaus“. Šiaip važinėjant viskas čiki, bet jei nori ilgesnės kelionės reportažo, reikia įprasti kas kokios 4 val. iškrauti duomenis į loptopą.
2) kai kada dingsta maitinimas iš cigarečių pridegėjo – ar į cigarečių pridegėją įstatomas 2 USB lizdų ACME šakotuvas sugeba prarasti kontaktą, ar prastas laidas, nzn, reiks patyrinėti šitą fenomeną. Vienžo, reikia stebėti, ar daiGtas įsijungė, nes jo neveikimą mes pastebėjome tik po pusdienio važiavimo pirmą dieną Lenkijos keliais, tad Ukrainoje jau buvome budrūs.
Na, ir bendra pamoka – priekinis stiklas turi būti ne tik švarus, bet pageidautina ir be įdaužimų, kurie puikiai matosi vaizde kaip murzinos dėmės.
Šiaip įdomu tai, kad peržiūrint video įrašą, staiga suvokiau, kad pusę dienos buvo geras oras, o pavakare, artėjant link Liublino, pradėjo lyti – tai buvo visiškai išlėkę iš galvos.
Kažkiek pirmosios dienos fotoįspūdžių – keli kadrai prišaudyti iš videoregistratoriaus, kažkiek prifotkinta viešbutyje, nes stojome tik vieną kartą, o įspūdžius fiksavome savyje.
[AFG_gallery id=’217′]
Kelionės schema

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Citroën C60
Jooo, kažkoks siaubiakas, sujungiant legendinį DSą ir Ami. Iš tikrųjų – bandymas sukurti tarpinį „vidutinį“ automobilį tarp „mažojo“ 2CV ir „didžiojo“ DS, pavadinant jį Projet C60. Baigėsi niekuo, o vietoje jo rinkoje pasirodė Ami 6 😉
Įdomi istorija Citroenet’e.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Įdomi dioriama, kur TA dalyvauja ir taksisto, ir bėglio nuo karo rolėje. Kažkur Vietname, įtariu.
TA in war 1
TA in war 2

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kadangi Saremų eskapados pristatymas subiro į krūvą pristatymėlių, tai susikūrė apibendrinantis įrašas.

2017-03-11:
Kaunas – Virtsu – Koguva
Koguvos kaimas
Koguva – Kalio krateriss
Pangos skardis
Panga – Kuresarė
—-
2017-03-12:
Kuresarės pilis: į pilį, priešpilis ir kiemas, rūsiai, I aukštas, II aukštas
Kuresarė – Angla
Angla – keltas
Pernu

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na va, paskutinis įrašas apie mudviejų su brangiausiąja kelionę į Saremų salas. Paskutinis sustojimas buvo Pernu mieste, kuris dar vadinamas vasarine Estijos sostine. Šiaip miestas nieko, smagus pasivaikščioti, tik kad nebuvo labai šilta, o ir laiko ribotai, tai po trumpos eksursijos tiesiog prasibėgome ir pafotkinome.
Apie Pernu duris ir langus jau rašiau, tad šiandien – likusi fotkių dalis.
O paskui laukė tiesiog ilgas kelias namo.
Eksursiją rekomenduoju, mudviem su brangiausiąja patiko.


[AFG_gallery id=’216′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Pagaliau priešpaskutinis įrašas apie Saremų eskapadą. Norėjau sukergti kartu su Pernu įspūdžiais, betbūtų gavusis biškį mišrainė, tai lai būna atskiras įrašiukas apie kelionę iš Anglos iki kelto ir keltu per sąsiaurį į žemyną.


Rytas, kaip jau minėjau, buvo šaltokas, tad medžius dengė graži šarma. Gana greitai privažiavome dambą per sąsiaurį tarp Saremos ir Muhu salį, paskui iki kelto. Mums pasisekė – sutaupėme valandą laukimo, nes autobusas dar tilpo į belaukiantį keltą. Sąsiauris vėlgi pilnas ledų ir apgaubtas rūko.
[AFG_gallery id=’215′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką gi, prieš-prieššpaskutinis įrašas apie Kuresarės eskapadą.


Baigę apžiūrėti Kuresarės pilį, pamažu grįžome prie autobuso. Naktį buvo šalna, tad ir pačioje Kuresarėje, tiek pakeliui į Anglą buvo daugybė puikių vaizdų.
Atvažiavus į Anglą, gavome Makaliaus užfundytus pietus: labai skani kepta vištiena su keptomis bulvėmis ir šviežių kopūstų salotos. Rstorane/užeigoje įrengtas toks kaip ir muziejus, yra įdomių eksponatų. Lauke – žemūktechnikos ekspozicija, tarp jų visa senobinių traktorių kolekcija.
Pagrindinė Anglos įžymybė – 5 vėjo malūnai. Estai, kaip individualistai, užsakydavo meistrus pastatyti malūną kiekvienai familijai atskirai. Statyba užtrukdavo apie pusmetį. Gaila, kad info suprantamomis kalbomis mažai, bet skaitant estiškai, GoogleTranslate pagalba maždaug viskas aišku. Pasivaikščiojome aplinkui malūnus, į vieną iš jų galima įeiti ir užlipti aukštyn.
Įdomu, rekomenduoju.

[AFG_gallery id=’214′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Prasukome ~2300 km ilgio ratuką Lietuva-Lenkija-Slovakija-Ukraina-Lenkija-Lietuva praėjusią savaitę. Sekmadienį dar neplanavome keliauti, pirmadienį iš ryto nutarėme kur nors važiuoti, popiet nusprendėme „kur“, iki vakaro susidarėme maždaug maršrutą ir antradienį, iš ryto baigę tvarkyti mano geresnioios pusės svarbalius, ~11:30 išvažiavome.
Iš įdomybių – Europos centras Ukrainoje, seniai norėjau aplankyti. Įspūdžiai – labai įvairūs. Reportažas/ai bus, tik reikia Kuresarę pagaliau užbaigti 😉

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Sukurtas OutBricks

Ir netgi instrukcijos – ko gero, teks pabandyti sudėlioti 😉

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Esu rašęs apie tai, kad Lietuvos-Lenkijos sieną galima kirsti ne tik Kalvarijos ar Lazdijų (na, dar Kapčiamiesčio) sienos perėjimo punktuose. Kažkada gūdžiu sovietmečiu buvo taip, kad lietuviai į Lenkiją galėdavo įvažiuoti tik per Brestą Baltarusijoje, nes visa Lietuvos-Lenkijos siena buvo atitverta ištisine spygliuotos vielos tvora beveik 1 km atstumo nuo sienos linijos, o civiliams skirtuose sovietiniuose žemėlapiuose už tos tvoros buvo baltas fonas tipo Tera Incognita.
Gorbio dėka buvo atidaryti iš pradžių Lazdijų-Ariadnykų, paskui Kalvarijos-Budzisko autotransportui skirti sienos perėjimo punktai ir Mockų-Trakiškio geležinkelio punktas, kiek vėliau prie jų prisidėjo Kapčiamiesčio-Beržnykų punktas. To kaip ir užteko daugeliui keliauninkių, ypač, kai buvo panaikintos vizos ir pasų kontrolė, tačiau, laimei, į mūsų duris pasibeldė ES valdinykai, kurie pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyventojai turėtų žymiai daugiau bendrauti. Nu ką tu pabendrausi, kai iki artimiausio sienos perėjimo punkto pielyti kokius 50 km. Tad tiesiog reikia įrengti daugiau sienos perėjimo punktų. Pasakyta – padaryta: šiuo metu veikia 10 papildomų sienos perėjimo punktų, išdėstytų kas ~10 km vienas nuo kito. Sukartografavau juos GoogleMpas’uose, gana gražus vaizdas: žaliai – mano jau aplankyti, ružavai – dar nea. Keliems savo fotoarchyvuose netgi radau fotkes, visai gražiai gavosi (fotkes galima pamatyti paspaudus ant ženkliukų). Bandysime ateinančią vasarą apvažiuoti visus, turėtų bvūti įdomi kelionė.
Keliai ten labai įvairūs – kai kur ištsinis asfaltas, kai kur ištisinis žvyrkelia, kai kur iki sienos asfaltas, toliau žvyrkelis. Keliukai eina labai gražiomis vietomis – jotvingių kraštas kaip ne kaip 😉
Rasti kai kuriuos punktus irgi nėra paprasta – kai kada jokių rodyklių, kad reikia nuo žvyrkelio reikia nusukti beveik šunkelin 😉 Gal reiks pabandyti aprašyti sudėtingesnius atvejus.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Pagaliau paskutinė Kuresarės pilies aplankymo fotkių partija 😉

00 20170312_114753
Antrasis pilies aukštas jau nebe reprezentacinės patalpos. Čia įrengtos dvi pastovios ekspozicijos: „Saremos XIVa. – 1939m.“ ir „Saremos 1939-1949 metais“. Sugebėjau identifikuoti tik pirmąją ekspoziciją, o antrosios kažkaip nepasisekė, bo durys į tas patalpas buvo, berods, uždarytos. Prie II a. lankytinų vietų pridedu ir fotoįspūdžius iš gynybinio bokšto III-VI aukštų, kur įrengta trečioji ekspozicija „Saremos 1950-1994 metais“. Į II a. patenkama iš I a. laiptinėmis arba per bokštus.
Aš visų pirma perėjau gynybinio bokšto III-VI a., kur išdėstyta ekspozicija „Saremos 1950-1994 metais“. Kiekviename aukšte skirtinga eksponatų tematika, o tarp aukštų esantys laiptai „papuošti“ įdomiais antistalinistiniais užrašais.
Taigi, gynybinio bokšto III a. paskirtas marksizmui-leninizmui-stalinzmui. Daug raudonio ir visokių biustų, o sovietinės milicninkės ir sovietinio pograničniko iškamšos, sakyč, labai įdomios.
IV a. paskirtas Saremų ūkiui sovietmečiu. Žvejo, motociklininko ir konservų gamintojos iškamšos papildo stendus su info apie žvejybą, žemės ūkį etc.itd.
V a. turbūt nostalgiškiausias – ten parodyta kasdieninė buitis, kurią mes iki šiol kai kurie ne tik prisimename, bet dar ir galime pamatyti atokesniuose Lietuvos kaimuose. Aibė sovietinių baldų, buitinės technikos, žaislų.
VI a. tokia tarsi konferencijų salytė su aibe kažkokių stendų, net nelabai juos apžiūrėjau dėl laiko stokos. Laiptai veda į VII a. esančią vasaros kavinę, kuri buvo uždaryta.
Kaslink paties II a., kažkaip besimakaluodamas visų pirma sugebėjau patekti į salę, kur išdėstyta ekspozicijos „Saremos XIVa. – 1939m.“ pabaiga, t.y. XIXa. vidurio – 1939m. periodas. Daug įdomių eksponatų, ypač faini ugniagesių siurblys ir vežiko karietaitė. Iš šios salės pereinama į virš I a. galerijos esantį koridorių, kur išdėstyti periodo XVII-XIXa. mokymo ir kultūros eksponatai. Na ir galų gale dar vienoje salėje pateikta periodo pradžia, t.y. XIV-XIXa. vidurys. Tiesą pasakius, kadangi tiesiog smaksojau į eksponatus, tai labai ir nepastebėjau chronologinių kazusų 😉

[AFG_gallery id=’213′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką gi, Šv.Velykos praėjo, grįžtame prie fotkių tvarkymo 😉


00 Kuresare 1 aukstas
Į pirmąjį pilies aukštą iš rūsių lygio veda keletas laiptinių, tiek iš pačių rūsių, tiek iš kiemo. Mes užlipome laiptais iš bravoro didžiosios patalpos tiesiai į galeriją [8], kuri eina beveik aplink visą kiemą ir nutrūksta tik virš vartų. Iš galerijos pro kelerias duris galima įeiti į įvairias patalpas, kurios tarpusavyje taip pat sujungtos durimis, tad turint noro, galima ir biškį pasiklysti. Pilis buvo vyskupo rezidencija, tad pirmas aukštas paskirtas reprezentacinėms ir vyskupo gyvenamosioms patalpoms.
Užlipus laptais į galeriją, jos kairėje yra durys į didįjį valgomąjį [7] – didžiulę gražią patalpą su kolonomis. Prie durų sienoje yra niša, kurioje įrengta rankų prausykla. Iš valgomojo kairėje įėjimas į koplyčią, dešinėje – į vyskupo gyvenamąsias patalpas. Valgomojo grindys apšildomos hipokaustine krosnimi rūsyje.
Koplyčia [6] – aukščiausia patalpa pilyje su gotikiniais skliautais, paremtais gražios kolonos. Pačioje koplyčioje yra altorius, keli bareljefai sienose ir piešiniai ant sienų. Įdomiai įrengta sakykla – į ją galima patekti tik iš mažjo valgomojo [5], kuris šiuo metu užrakintas (muziejaus tarnybinės patalpos). Analogiškai kaip tarnybinė patalpa naudojamas ir mažasis valgomasis [4], į kurį taip pat negalima įeiti.
Vakarinio pilies sparno trys patalpos [9] buvo naudojamos kaip vyskupo apartamentai, o vidurinės iš jų grindys vėlgi šildomos hipokaustine krosnimi iš rūsio. Vidurinėje patalpoje įrengta vyskupo celė [10} – tokia nedidelė patalpa be langų, tik su durimis. Ji atsirado po to, kai vieną iš vyskupų pasmaugė su juo susipykęs kažkoks dvasininkas, tad vyskupai nutarė nakčiai miegoti užsirakinę. Pietinėje vyskupo apartamentų patalpoje vakarinėje sienoje yra durelės į ant pilies sienos prikabintą tualetą, o šalia tų durelių – sukti laiptai į rūsius.
Iš šiaurinės vyskupo apartamentų patalpos durys veda į gynybinio bokšto II aukštą [11}. Labai graži patalpa su milžinišku kokliniu židiniu, medinėmis lubomis ir laiptais į kitus bokšto aukštus, kuriuoe įrengtos ekspozicijos (apie jas dar bus įrašas).
Prie rytinėje pilies pusėje esančio Ilgojo Hermano bokšto [4] priklijuota sudėtinga laiptinė [3], į kurią išeina rūsyje esančių krosnių kaminai. Turėjome nedaug laiko, tad visų tos laiptinės užkaborių neištyrinėjau, bus ką veikti sekantį kartą.
Šalia Ilgojo Hermano bokšto yra didysis miegamasis [12]. Jis taip pat atlikdavo teismo salės funkciją, ir, anot legendų, jei nusikaltėlis buvo nuteisiamas myriop – būdavo atidaromos kambario gale esančios durys į šachtą [2} aplink Ilgojo Hermano bokštą, kurios apačioje buvo keli alkani liūtai. Jie ir suėsdavo ten numestą nelaimėlį. Šiaip man biškį neaišku, kaip tie liūtai vistik pateko į Estiją ir kaip jie ten sugebėjo išgyventi estiškas žiemas nešildomame bokšte. Na, bet tokia legenda. Į pačią šachtą nepažvelgiau – durys buvo uždarytos, noprs kitų keliauninkų reportažuose rašoma, kad jos kai kada būna atidarytos ir iš ten kartkartėm sklinda liūtų riaumojimas. Reiks ateityje patikrinti.
[AFG_gallery id=’212′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką gi, laikas pereiti prie Kuresarės pilies vidaus apžvalgos.
Pirmas pilies aukštas, į kurį įeinama tiesiai iš kiemo, kažkodėl įvardinamas kaip rūsiai, tad taip jį ir vadinsime. Ne visas patalpas apėjome, nes laiko buvo ribotai, tad mudu su mano geresniąja puse nutarėme padaryti dar vieną eskapadą į Saremas bendrai ir Kuresarės pilį konkrečiai.
Gana ilgokai truko, kol pavyko sudėlioti fotkes, nes mudu su geresniąja puse klaidžiojome kas kur ir fotkinome kas ką 😉 , nelabai sukdami galvas dėl kažkokios sistems, tad identifikuoti kai kurias fotkes buvo nelengva, o kelios taip ir liko neatpažintos.
0 Kuresare rusys
Į vidų įeinama pro virtuvės duris, prieš tai iš kiemo pusės apžiūrėjus „užmūryto riterio kambarį“ [2] – iš pilies vidaus įėjimo ten nėra.
Tik iš kiemo taip pat galima apžiūrėti ir šulinį [6] – jis paslėptas sienoje esančioje gilioje nišoje.
Virtuvė [5] – didžiulė patalpa su kolona viduryje, remiančia skliautines lubas. Dabar čia įrengta bilietų kasa ir suvenyrų kioskas. Deja, jokios knygelės apie Kuresarės pilį kokia nors suprantama kalba ten neradau, tai visa info – iš gidės pasakojimo ir labai nedaug iš internetų (praktiškai tuščia).
Iš virtuvės kairėn per arką patenkame į kūryklos didžiają patalpą [3], kur dabar pastatyta gėdos stulpo replika. Iš kūryklos didžiosios patalpos per dar vieną arką kairėje patenkame į mažąją kūryklos patalpą. Be to, iš kūryklos didžiosios patalpos tiesiai yra užrakintos durys į šachtą aplink Ilgojo Hermano stebėjimo bokštą.
Iš virtuvės dešinėn per arką patenkame į mažąją bravoro patalpą [7], kuri susijungia su didele patalpa, neįvardinta pilies schgemoje. Iš didžiosios patalpos yra įėjimas į mažają bravoro patalpą [8], dabar ten įrengtas moterų tualetas. Toliau iš didžiosios bravoro patalpos laipteliais nusileidžiame į didžiulį dviejų navų rūsį [9] su vėlgi nuostabiais skliautais, peremtais kolonomis. Rūsyje šiuo metu įrengta mano jau aprašyta Saremų salų gyventojų tautinių rūbų ekspozicija.
Einant rūsiu iki galo, prieiname hipokaustinės krosnies [10] priemenėlę su užrakintomis durimis. Priemenėlės dešinėje matosi pati hipokaustinė krosnis, kuri kažkada šildė virš rūsių pilies pirmajame aukšte esantį didįjį valgomajį (jo grindis). Buvo dar viena hipokaustinė krosnis, kuri šildė vyskupo apartamentų vidurinį kambarį, bet iki jos, esančios vienoje iš [11] patalpų mes nepriėjome.
Apart Saremų gamtos skyriaus, išėstyto trijojes patalpose [11], liko neaplankytos užrakinta patalpa [1] ir šachta aplink Ilgojo Hermano bokštą [4].


[AFG_gallery id=’211′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kolega Rolis, vienas iš Lietuvos Citroën klubo „Citrina“ signatarų, sukūrė internetinį puslapį, skirtą Citroën C6. Po tuo slypi verslo planas – jis nuomoja savo turimą C6 – tačiau šiaip įdomu tiek pasiskaityti info apie automobilį, tiek pasižiūrėti fotkių, tiek pavartyti (pakolkas) nedidelį tinklaraštį. Nu ir kam gal kils mintis pasinaudoti paslauga.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Šiandien fotkės iš Kuresarės pilies priešpilio ir pačios pilies kiemo. Įėjus pro vartus pylime, atsiveria gana didelė priešpilio erdvė su priekyje stūksančiais pilies rūmais, kurie kažkada buvo pati pilis. Aplink ją esantys plotai suformuoti perstatant pilį į bastioninio tipo tvirtovėlę, dabar tie plotai (matomai) naudojami visokioms liaudiūes šventėms beigi renginiams – vienoje pusėje yra įrengti suoliukai ir estrada.
Labai neblogas pilies iki perstatymo vaizdas leidžia suvokti, kaip išsiplėtė pilies teritorija, o pilis tapo rūmais. Pilis pastatyta iš papilkėjusio nuo laiko kalkakmenio, tad atrodo niūrokai.
Į pilies/rūmų kiemą įeinama per vienintelius vartus. Kiemas nedidelis, kokie 12x12m (apifotkinti buvo nelengva), aplink langai ir kelios durys įėjimui į vidines patalpas. Per vienas duris galima pažvelgti į „Užmūryto riterio kambarį“ – darant pilies remontą, buvo atrastos užmūrytos durys, o už jų esančioje patalpoje sudžiūvęs vyriškio lavonas. Įtariama, kad tai buvo inkvizicijos dvasiškis, atvykęs čia kovoti su reformacija, bet pakliuvo su meilės nuotykiais ir buvo nubaustas užmūrijimu.


[AFG_gallery id=’210′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kai kada žmogus gyveni sau ramiai, niekam netrukdai, bet tave vistiek pasiveja 5 minutės šlovės. Taip man gavosi su LEGO – teko padaryti išpažintį apie šitą savo pomėgį 😉

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Sekmadienio rytą išsiruošėme į Kuresarės pilį (oficialus puslapis). Diena buvo apniukusi ir niūri, tad fotografavimas taip sau 🙁 , bet vistiek prifotkinome aibę kadrų (turiu minčių panaudoti kažką savo LEGO projektuose), tad reportažas bus iš kelių dalių.
Trumpai užmetėme akį į miesto centrą, paskui nuėjome prie pilies, apjuostos grioviu. Yra gražus miesto parkas, vasarą turėtų būti nuostabu. Į pilį veda keli keliai, mes ėjome per šiaurinį raveliną: iš miesto tiltu į raveliną (ten stovi du nuostabūs atrekonstruoti namai-vilos, vienas paverstas viešbučiu), paskui kitu tiltu jau tiesiogiai į pačią bastioninę pilį. Įtvirtinimai kažkada buvo galingi, laimei, nesugriauti, tad yra į ką pažiūrėti.


[AFG_gallery id=’209′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Buvo toks Citroën modelis 8CV/10CV/15CV sąlyginiu pavadinimu Rosalie. Vėliau, pradėjus gaminti Traction Avant, į Rosalie montavo apsuktus TA motorus (nes varomi buvo užpakaliniai ratai, skirtingai nuo TA), ir tuos modelius vadino 7/11 UA ir UB. Keletas įdomių fotkių iš kinofilmų.

Citroën 7UB Camionnette 500 kg
Citroën 7UB Camionnette 500 kg


Citroën 7UB Boulangère 500 Kg
Citroën 7UB Boulangère 500 Kg
1933 Citroën 7UB
1933 Citroën 7UB
1935 Citroën 7UA Berline
1935 Citroën 7UA Berline
1935 Citroën 11 UA Conduite Intérieure Commerciale
1935 Citroën 11 UA Conduite Intérieure Commerciale
1935 Citroën 11 UB Ambulance 850 Kg
1935 Citroën 11 UB Ambulance 850 Kg
1935 Citroën 11 UB Camionnette 850 Kg
1935 Citroën 11 UB Camionnette 850 Kg
1935 Citroën 11 UB Omnibus Poste Rurale 1200 kg
1935 Citroën 11 UB Omnibus Poste Rurale 1200 kg

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Profile

grumlinas: (Default)
grumlinas

May 2017

S M T W T F S
  1 23 4 5 6
789101112 13
14151617 181920
2122 2324252627
28293031   

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated May. 25th, 2017 04:48 am
Powered by Dreamwidth Studios