grumlinas: (Default)

Esu rašęs apie tai, kad Lietuvos-Lenkijos sieną galima kirsti ne tik Kalvarijos ar Lazdijų (na, dar Kapčiamiesčio) sienos perėjimo punktuose. Kažkada gūdžiu sovietmečiu buvo taip, kad lietuviai į Lenkiją galėdavo įvažiuoti tik per Brestą Baltarusijoje, nes visa Lietuvos-Lenkijos siena buvo atitverta ištisine spygliuotos vielos tvora beveik 1 km atstumo nuo sienos linijos, o civiliams skirtuose sovietiniuose žemėlapiuose už tos tvoros buvo baltas fonas tipo Tera Incognita.
Gorbio dėka buvo atidaryti iš pradžių Lazdijų-Ariadnykų, paskui Kalvarijos-Budzisko autotransportui skirti sienos perėjimo punktai ir Mockų-Trakiškio geležinkelio punktas, kiek vėliau prie jų prisidėjo Kapčiamiesčio-Beržnykų punktas. To kaip ir užteko daugeliui keliauninkių, ypač, kai buvo panaikintos vizos ir pasų kontrolė, tačiau, laimei, į mūsų duris pasibeldė ES valdinykai, kurie pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyventojai turėtų žymiai daugiau bendrauti. Nu ką tu pabendrausi, kai iki artimiausio sienos perėjimo punkto pielyti kokius 50 km. Tad tiesiog reikia įrengti daugiau sienos perėjimo punktų. Pasakyta – padaryta: šiuo metu veikia 10 papildomų sienos perėjimo punktų, išdėstytų kas ~10 km vienas nuo kito. Sukartografavau juos GoogleMpas’uose, gana gražus vaizdas: žaliai – mano jau aplankyti, ružavai – dar nea. Keliems savo fotoarchyvuose netgi radau fotkes, visai gražiai gavosi (fotkes galima pamatyti paspaudus ant ženkliukų). Bandysime ateinančią vasarą apvažiuoti visus, turėtų bvūti įdomi kelionė.
Keliai ten labai įvairūs – kai kur ištsinis asfaltas, kai kur ištisinis žvyrkelia, kai kur iki sienos asfaltas, toliau žvyrkelis. Keliukai eina labai gražiomis vietomis – jotvingių kraštas kaip ne kaip 😉
Rasti kai kuriuos punktus irgi nėra paprasta – kai kada jokių rodyklių, kad reikia nuo žvyrkelio reikia nusukti beveik šunkelin 😉 Gal reiks pabandyti aprašyti sudėtingesnius atvejus.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Pagaliau paskutinė Kuresarės pilies aplankymo fotkių partija 😉

00 20170312_114753
Antrasis pilies aukštas jau nebe reprezentacinės patalpos. Čia įrengtos dvi pastovios ekspozicijos: „Saremos XIVa. – 1939m.“ ir „Saremos 1939-1949 metais“. Sugebėjau identifikuoti tik pirmąją ekspoziciją, o antrosios kažkaip nepasisekė, bo durys į tas patalpas buvo, berods, uždarytos. Prie II a. lankytinų vietų pridedu ir fotoįspūdžius iš gynybinio bokšto III-VI aukštų, kur įrengta trečioji ekspozicija „Saremos 1950-1994 metais“. Į II a. patenkama iš I a. laiptinėmis arba per bokštus.
Aš visų pirma perėjau gynybinio bokšto III-VI a., kur išdėstyta ekspozicija „Saremos 1950-1994 metais“. Kiekviename aukšte skirtinga eksponatų tematika, o tarp aukštų esantys laiptai „papuošti“ įdomiais antistalinistiniais užrašais.
Taigi, gynybinio bokšto III a. paskirtas marksizmui-leninizmui-stalinzmui. Daug raudonio ir visokių biustų, o sovietinės milicninkės ir sovietinio pograničniko iškamšos, sakyč, labai įdomios.
IV a. paskirtas Saremų ūkiui sovietmečiu. Žvejo, motociklininko ir konservų gamintojos iškamšos papildo stendus su info apie žvejybą, žemės ūkį etc.itd.
V a. turbūt nostalgiškiausias – ten parodyta kasdieninė buitis, kurią mes iki šiol kai kurie ne tik prisimename, bet dar ir galime pamatyti atokesniuose Lietuvos kaimuose. Aibė sovietinių baldų, buitinės technikos, žaislų.
VI a. tokia tarsi konferencijų salytė su aibe kažkokių stendų, net nelabai juos apžiūrėjau dėl laiko stokos. Laiptai veda į VII a. esančią vasaros kavinę, kuri buvo uždaryta.
Kaslink paties II a., kažkaip besimakaluodamas visų pirma sugebėjau patekti į salę, kur išdėstyta ekspozicijos „Saremos XIVa. – 1939m.“ pabaiga, t.y. XIXa. vidurio – 1939m. periodas. Daug įdomių eksponatų, ypač faini ugniagesių siurblys ir vežiko karietaitė. Iš šios salės pereinama į virš I a. galerijos esantį koridorių, kur išdėstyti periodo XVII-XIXa. mokymo ir kultūros eksponatai. Na ir galų gale dar vienoje salėje pateikta periodo pradžia, t.y. XIV-XIXa. vidurys. Tiesą pasakius, kadangi tiesiog smaksojau į eksponatus, tai labai ir nepastebėjau chronologinių kazusų 😉

[AFG_gallery id=’213′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką gi, Šv.Velykos praėjo, grįžtame prie fotkių tvarkymo 😉


00 Kuresare 1 aukstas
Į pirmąjį pilies aukštą iš rūsių lygio veda keletas laiptinių, tiek iš pačių rūsių, tiek iš kiemo. Mes užlipome laiptais iš bravoro didžiosios patalpos tiesiai į galeriją [8], kuri eina beveik aplink visą kiemą ir nutrūksta tik virš vartų. Iš galerijos pro kelerias duris galima įeiti į įvairias patalpas, kurios tarpusavyje taip pat sujungtos durimis, tad turint noro, galima ir biškį pasiklysti. Pilis buvo vyskupo rezidencija, tad pirmas aukštas paskirtas reprezentacinėms ir vyskupo gyvenamosioms patalpoms.
Užlipus laptais į galeriją, jos kairėje yra durys į didįjį valgomąjį [7] – didžiulę gražią patalpą su kolonomis. Prie durų sienoje yra niša, kurioje įrengta rankų prausykla. Iš valgomojo kairėje įėjimas į koplyčią, dešinėje – į vyskupo gyvenamąsias patalpas. Valgomojo grindys apšildomos hipokaustine krosnimi rūsyje.
Koplyčia [6] – aukščiausia patalpa pilyje su gotikiniais skliautais, paremtais gražios kolonos. Pačioje koplyčioje yra altorius, keli bareljefai sienose ir piešiniai ant sienų. Įdomiai įrengta sakykla – į ją galima patekti tik iš mažjo valgomojo [5], kuris šiuo metu užrakintas (muziejaus tarnybinės patalpos). Analogiškai kaip tarnybinė patalpa naudojamas ir mažasis valgomasis [4], į kurį taip pat negalima įeiti.
Vakarinio pilies sparno trys patalpos [9] buvo naudojamos kaip vyskupo apartamentai, o vidurinės iš jų grindys vėlgi šildomos hipokaustine krosnimi iš rūsio. Vidurinėje patalpoje įrengta vyskupo celė [10} – tokia nedidelė patalpa be langų, tik su durimis. Ji atsirado po to, kai vieną iš vyskupų pasmaugė su juo susipykęs kažkoks dvasininkas, tad vyskupai nutarė nakčiai miegoti užsirakinę. Pietinėje vyskupo apartamentų patalpoje vakarinėje sienoje yra durelės į ant pilies sienos prikabintą tualetą, o šalia tų durelių – sukti laiptai į rūsius.
Iš šiaurinės vyskupo apartamentų patalpos durys veda į gynybinio bokšto II aukštą [11}. Labai graži patalpa su milžinišku kokliniu židiniu, medinėmis lubomis ir laiptais į kitus bokšto aukštus, kuriuoe įrengtos ekspozicijos (apie jas dar bus įrašas).
Prie rytinėje pilies pusėje esančio Ilgojo Hermano bokšto [4] priklijuota sudėtinga laiptinė [3], į kurią išeina rūsyje esančių krosnių kaminai. Turėjome nedaug laiko, tad visų tos laiptinės užkaborių neištyrinėjau, bus ką veikti sekantį kartą.
Šalia Ilgojo Hermano bokšto yra didysis miegamasis [12]. Jis taip pat atlikdavo teismo salės funkciją, ir, anot legendų, jei nusikaltėlis buvo nuteisiamas myriop – būdavo atidaromos kambario gale esančios durys į šachtą [2} aplink Ilgojo Hermano bokštą, kurios apačioje buvo keli alkani liūtai. Jie ir suėsdavo ten numestą nelaimėlį. Šiaip man biškį neaišku, kaip tie liūtai vistik pateko į Estiją ir kaip jie ten sugebėjo išgyventi estiškas žiemas nešildomame bokšte. Na, bet tokia legenda. Į pačią šachtą nepažvelgiau – durys buvo uždarytos, noprs kitų keliauninkų reportažuose rašoma, kad jos kai kada būna atidarytos ir iš ten kartkartėm sklinda liūtų riaumojimas. Reiks ateityje patikrinti.
[AFG_gallery id=’212′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką gi, laikas pereiti prie Kuresarės pilies vidaus apžvalgos.
Pirmas pilies aukštas, į kurį įeinama tiesiai iš kiemo, kažkodėl įvardinamas kaip rūsiai, tad taip jį ir vadinsime. Ne visas patalpas apėjome, nes laiko buvo ribotai, tad mudu su mano geresniąja puse nutarėme padaryti dar vieną eskapadą į Saremas bendrai ir Kuresarės pilį konkrečiai.
Gana ilgokai truko, kol pavyko sudėlioti fotkes, nes mudu su geresniąja puse klaidžiojome kas kur ir fotkinome kas ką 😉 , nelabai sukdami galvas dėl kažkokios sistems, tad identifikuoti kai kurias fotkes buvo nelengva, o kelios taip ir liko neatpažintos.
0 Kuresare rusys
Į vidų įeinama pro virtuvės duris, prieš tai iš kiemo pusės apžiūrėjus „užmūryto riterio kambarį“ [2] – iš pilies vidaus įėjimo ten nėra.
Tik iš kiemo taip pat galima apžiūrėti ir šulinį [6] – jis paslėptas sienoje esančioje gilioje nišoje.
Virtuvė [5] – didžiulė patalpa su kolona viduryje, remiančia skliautines lubas. Dabar čia įrengta bilietų kasa ir suvenyrų kioskas. Deja, jokios knygelės apie Kuresarės pilį kokia nors suprantama kalba ten neradau, tai visa info – iš gidės pasakojimo ir labai nedaug iš internetų (praktiškai tuščia).
Iš virtuvės kairėn per arką patenkame į kūryklos didžiają patalpą [3], kur dabar pastatyta gėdos stulpo replika. Iš kūryklos didžiosios patalpos per dar vieną arką kairėje patenkame į mažąją kūryklos patalpą. Be to, iš kūryklos didžiosios patalpos tiesiai yra užrakintos durys į šachtą aplink Ilgojo Hermano stebėjimo bokštą.
Iš virtuvės dešinėn per arką patenkame į mažąją bravoro patalpą [7], kuri susijungia su didele patalpa, neįvardinta pilies schgemoje. Iš didžiosios patalpos yra įėjimas į mažają bravoro patalpą [8], dabar ten įrengtas moterų tualetas. Toliau iš didžiosios bravoro patalpos laipteliais nusileidžiame į didžiulį dviejų navų rūsį [9] su vėlgi nuostabiais skliautais, peremtais kolonomis. Rūsyje šiuo metu įrengta mano jau aprašyta Saremų salų gyventojų tautinių rūbų ekspozicija.
Einant rūsiu iki galo, prieiname hipokaustinės krosnies [10] priemenėlę su užrakintomis durimis. Priemenėlės dešinėje matosi pati hipokaustinė krosnis, kuri kažkada šildė virš rūsių pilies pirmajame aukšte esantį didįjį valgomajį (jo grindis). Buvo dar viena hipokaustinė krosnis, kuri šildė vyskupo apartamentų vidurinį kambarį, bet iki jos, esančios vienoje iš [11] patalpų mes nepriėjome.
Apart Saremų gamtos skyriaus, išėstyto trijojes patalpose [11], liko neaplankytos užrakinta patalpa [1] ir šachta aplink Ilgojo Hermano bokštą [4].


[AFG_gallery id=’211′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kolega Rolis, vienas iš Lietuvos Citroën klubo „Citrina“ signatarų, sukūrė internetinį puslapį, skirtą Citroën C6. Po tuo slypi verslo planas – jis nuomoja savo turimą C6 – tačiau šiaip įdomu tiek pasiskaityti info apie automobilį, tiek pasižiūrėti fotkių, tiek pavartyti (pakolkas) nedidelį tinklaraštį. Nu ir kam gal kils mintis pasinaudoti paslauga.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Šiandien fotkės iš Kuresarės pilies priešpilio ir pačios pilies kiemo. Įėjus pro vartus pylime, atsiveria gana didelė priešpilio erdvė su priekyje stūksančiais pilies rūmais, kurie kažkada buvo pati pilis. Aplink ją esantys plotai suformuoti perstatant pilį į bastioninio tipo tvirtovėlę, dabar tie plotai (matomai) naudojami visokioms liaudiūes šventėms beigi renginiams – vienoje pusėje yra įrengti suoliukai ir estrada.
Labai neblogas pilies iki perstatymo vaizdas leidžia suvokti, kaip išsiplėtė pilies teritorija, o pilis tapo rūmais. Pilis pastatyta iš papilkėjusio nuo laiko kalkakmenio, tad atrodo niūrokai.
Į pilies/rūmų kiemą įeinama per vienintelius vartus. Kiemas nedidelis, kokie 12x12m (apifotkinti buvo nelengva), aplink langai ir kelios durys įėjimui į vidines patalpas. Per vienas duris galima pažvelgti į „Užmūryto riterio kambarį“ – darant pilies remontą, buvo atrastos užmūrytos durys, o už jų esančioje patalpoje sudžiūvęs vyriškio lavonas. Įtariama, kad tai buvo inkvizicijos dvasiškis, atvykęs čia kovoti su reformacija, bet pakliuvo su meilės nuotykiais ir buvo nubaustas užmūrijimu.


[AFG_gallery id=’210′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kai kada žmogus gyveni sau ramiai, niekam netrukdai, bet tave vistiek pasiveja 5 minutės šlovės. Taip man gavosi su LEGO – teko padaryti išpažintį apie šitą savo pomėgį 😉

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Sekmadienio rytą išsiruošėme į Kuresarės pilį (oficialus puslapis). Diena buvo apniukusi ir niūri, tad fotografavimas taip sau 🙁 , bet vistiek prifotkinome aibę kadrų (turiu minčių panaudoti kažką savo LEGO projektuose), tad reportažas bus iš kelių dalių.
Trumpai užmetėme akį į miesto centrą, paskui nuėjome prie pilies, apjuostos grioviu. Yra gražus miesto parkas, vasarą turėtų būti nuostabu. Į pilį veda keli keliai, mes ėjome per šiaurinį raveliną: iš miesto tiltu į raveliną (ten stovi du nuostabūs atrekonstruoti namai-vilos, vienas paverstas viešbučiu), paskui kitu tiltu jau tiesiogiai į pačią bastioninę pilį. Įtvirtinimai kažkada buvo galingi, laimei, nesugriauti, tad yra į ką pažiūrėti.


[AFG_gallery id=’209′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Buvo toks Citroën modelis 8CV/10CV/15CV sąlyginiu pavadinimu Rosalie. Vėliau, pradėjus gaminti Traction Avant, į Rosalie montavo apsuktus TA motorus (nes varomi buvo užpakaliniai ratai, skirtingai nuo TA), ir tuos modelius vadino 7/11 UA ir UB. Keletas įdomių fotkių iš kinofilmų.

Citroën 7UB Camionnette 500 kg
Citroën 7UB Camionnette 500 kg


Citroën 7UB Boulangère 500 Kg
Citroën 7UB Boulangère 500 Kg
1933 Citroën 7UB
1933 Citroën 7UB
1935 Citroën 7UA Berline
1935 Citroën 7UA Berline
1935 Citroën 11 UA Conduite Intérieure Commerciale
1935 Citroën 11 UA Conduite Intérieure Commerciale
1935 Citroën 11 UB Ambulance 850 Kg
1935 Citroën 11 UB Ambulance 850 Kg
1935 Citroën 11 UB Camionnette 850 Kg
1935 Citroën 11 UB Camionnette 850 Kg
1935 Citroën 11 UB Omnibus Poste Rurale 1200 kg
1935 Citroën 11 UB Omnibus Poste Rurale 1200 kg

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Žiūriu aš į tą žodžių trydą internetuose bediskutuojant, ką gi surado prof.L.Mažylis fricų archyvuose: originalą ar nuorašą – ir matau, kad dauguma eGzpertų sunkiai suvokia skirtumą tarp originalo ir kopijos. Tai va, tai gana paprasta: ant originalo visada yra atsakingo asmens ar asmenų parašai. Psio. Ir originalų gali būti ne vienas. Aiškinu ant pirštų: mano ex-kontora sovietmečiu buvo valdoma iš centro Maskvoje, tad raštvedyba buvo paveldėta dar iš carinės Rusijos, ir tos raštvedybos tradicijos aiškiai buvo nesvetimos mūsų signataramas.
Bet koks siunčiamas raštas būdavo pasirašomas vadovo. Pavyzdėlis: kontoros darbų planas „iš viršaus“ 1950 m., kurio buvo du tokie originalai, pasirašyti vadovo: vienas liko Maskvoje, kitą gavo adresatas Kaune vykdymui (btw, berods, neįvykdė). Abu totalūs originalai.
1950-11-05 1951 m. darbų planai 1


Aibė dokumentų būdavo spausdinami mašinėle keletu egzempliorių per kalkę, viršuje uždeant žymą „Egzempliorius Nr…“, ir visi egzemplioriai buvo originalai.
Visai kas kita, kai sprendimus priima labai aukšta valdžia ir spausdinamas tik vienas originalas, arba tarpinė grandis gauna raštą, kurį reikia toliau „nuleisti“ žemyn. Tada į vietas siunčiamos kopijos-nuorašai, patvirtinti įgalioto asmens (dedama žyma „Kopija tikra“), tačiau be dokumentą pasirašiusių asmenų parašų. Pavyzdėlis: kai tuometinė LTSRo valdžia nelabai krutino šikną, užtikrinant Lietuvos teritorijos apkartografavimą prieš pradedant masinį kolchozų steigimą – į veiklą įsijungė tuometinis TSRSo premjeras J.Stalinas, išleidęs specialų potvarkį, po kurio reikalai pajudėjo iš esmės. Čia galutiniai adresatai tegavo tik nuorašus-kopijas.
1951-08-17 Stalino raštas 1
Tiems, kurie vistik dar nevisai suprato. Rašotės sutartį su kokia nors organizacija. Kuris sutarties egzempliorius yra originalesnis? O jei rašotės trišalę sutartį, a? Visi sutarties egzemplioriai yra originalai, turintys vienodą galią, ania?
Tai va tiek. IMHO situacija gana aiški: buvo surašyti keli Lietuvos Nepriklausomybės akto egzemplioriai, paskui surinkti signatarų parašai (matosi iš skirtingų rašalų, kad ne vienu metu). Vieną egzempliorių turbūt pasiliko dr.J.Basanavičius, kiti su atitinkamais vertimais ir lydraščiais išsiuntinėti užsienio valstybėms, parašant pripažinti Neprigulimą Lietuvą.
Kaip suprantu, su mūsų Kovo 11 aktu gavosi kiek kitaip – signatarai sudėjo parašus ant vienintelio egzemplioriaus, o po to jį kseroksavo, kiek norėjo 😉 Taip kad originalas tėra vienas, o nuorašų – aibė.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Žvelgiant į internetus:
Vieni žmonės ritina pasaulį, kiti gi bėga greta ir kudakuoja: „Kur ritasi šis pasaulis?!“

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Apsžiūrėjus Pangos skardį, mūsų laukė tądien paskutinis kelionės etapas – į viešbutį Grand Rose Hotel Kuresarėje. Diena vis tebebuvo puiki, privažiavome greitai, įsikūrėme viešbutyje. Iš išorės jis neatrodo įspūdingai – nedidelis dviejų aukštų pastatas, bet kieme prie jo pristatytas modernus korpusas, o rūsyje įrengtas gana neblogas SPA (baseinai ir pirtys). Pačiame kambaryje prajuokino didžiulis stiklinis langas iš kambario į dušą/tualetą. Laimei, su žaliuze 😉 Ir po ilgo laiko pamatytas telefonas su sukykle.
Įsikūrę išėjome prasivaikščioti ir kažkur pavalgyti, Gana greit radome užeigą, įsikūrusią buvusiose miesto svarstyklėse, kur pirkliai sverdavosi apmuitinamas prekes. Kainos normalios, karštas patiekalas ~10EUR.
Pavalgę varėme tiesiai į viešbutų, kur likusią vakaro dalį praleidome SPA. Diena buvo faina 🙂


[AFG_gallery id=’208′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Aplankę Kalio kraterį, nuvažiavome prie Pangos skardžio. 21m aukštis virš jūros lygio, t.y. septynaukštis namas. Įdomu, bet liko nemalonios nuosėdos dėl nesaugumo: Latvijoje pernai aplankėme porą skardžių, prie abiejų įrengtos apžvalgos aikštelės, kur gali pilnai pasigėrėti įspūdingu vaizdu. Čia gi baisoka eiti šlapia žeme, bo jei paslysi – atia-tiū-tiūūūū-BUMPT!!! Na bet kokiu atveju gražu. Keistokas vaizdas, kai keli šimtai metrų nuo kranto matosi bangų mūšos juosta – ten prasideda dar vienas, jau povandeninis skardis.
Kadangi nuo jūros pučia stiprūs vėjai, tai jiems besipriešinančios pušys čia įgyja įvairias vingiuotas-banguotas formas. Gražus 🙂


[AFG_gallery id=’207′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Bežiūrinėdamas savo citrofotkių archyvą, radau tokį įdomų liūdną vaizdelį.
ami in forest
Be abeo, citrofanui iškart iš akyčių aišku, kad tai Citroën Ami – iš esmės drastiškai restylintas 2CV, tapęs 3CV.
citroen-ami6-in-curve


Užmušantis savo atvirkštiniu kampu galinis stiklas 😉 , kuris „sunormalėjo“ Ami 8.
ami6
citroen-ami6-8
Ir tik universalas buvo „normalus“.
am6break
Ami_Super_Break
Na ir įdomus prototipinis variantas M35 su Wankelio varikliu.
M_35s

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Apžiūrėjus Koguvos etnografinį kaimą, toliau važiavome prie Kalio kraterio. Tarp Muhu ir Saremos salų kelias eina damba, kuri buvo supilta per daugelį metų, kai žmonės, važiuodami vežimais sekluma tarp šių salų, pamažu vežė ir pylė akmenis bei smėlį. Dabar – puikus asfaltas, net neįtari, kad važiuoji iš salos į salą.
Kalio krateris – labai įdomi vieta, man kažkiek priminė Velnio duobę, tik krateryje yra susidaręs (dabar užšalęs) ežeras, o ir krantai – uolos. Na ir nekalbant apie kilmę 😉 Tačiau bendras įspūdis – labai panašus, ir Velnio duobė IMHO netgi gilesnė.
Prie kraterio yra muziejus-parduotuvė, kuriame sukaupti šiame ir dar 8 aplink išsibarsčiusiuose krateriukuose surankiotos meteorito nuolaužos.


[AFG_gallery id=’206′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Pirma aplankyta Saremose įžymybė buvo etnografinis Koguvos kaimas. Labai įdomi, verta aplankymo vieta, nežiūrint to, kad oras tądien buvo pošlykštis. Nuostabūs kelių šimtų metų senumo namai, fantastiškai apsamanojusios tvoros, gatvės tarp tų tvorų – fotkinome su brangiausiąja smagiai. Koguvoje gimė ir gyveno estų rašytojas Juhanas Smuulas, rašęs apie šituos kraštus, dabar jo sodyboje įrengtas muziejus, tačiau ten neužėjome dėl įtempto grafiko. Apžiūrėjome jo paminklą (su prijaukintu krankliu ant peties), nusileidome iki uosto. Uoste estai ruošiasi Joninėms, kai laužas sukonstruojamas iš pusiau perpjautos senos nebenaudojamos valties, kurios pusės pastatomos stačiai, suremiamos ir apkraunamos žvejybai naudotomis kartimis. Tokio laužo liepsnos pasiekia 8m aukštį.
Kaime matosi, koks anuomet buvo sunkus estų gyvenimas. Jei vyras nebuvo žvejys, tai vykdavo uždarbiauti į žemyną, grįždamas tik žiemai. Tad moterys ten buvo o-ho-hooo, nes ant jų pečių gulė visi ūkio darbai. Vaikai (vienodai berniukai ir mergaitės) nuo mažumės augino raumenis, rinkdami iš laukų kas pavasarį išlendančius dirvos paviršiun akmenis ir iš jų kraudami plačias tvoras, ant kurių viršaus tilpdavo valtys ir malkos. Žvejyba, miežiai, daržai, karvės, avys, rankdarbiai – visa ekonomika tuomet.
Ten bevaikščiodamas prisiminiau savo senelį, kuris pavasarį irgi išeidavo iki rudens statyti namų ir dėti krosnių, sugrįždamas tik šienapjūtėn ir rugiapjūtėn – nepilni 6ha žemės, 8 vaikai…


[AFG_gallery id=’205′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Na ką, pamažu pradedu dėti fotkes iš mudviejų su brangiausiąja eskapados į Saremų salas, bo giminės beigi artimieji nori išvysti, kur čia mes malėmės.
Išvažiavome nuo „Megos“ nei tai labai vėlai, nei tai labai anksti – 3:30 naktį iš penktadienio į šeštadienį. Snaudėme iki Statoil degalinės už Panevėžio, kur įlipo keli paskutiniai keliauninkai, o norintys galėjo apsitualetinti ir apsikavinti. Mudu su geresniąja puse įkalėme po kavos su dešrainiu, tai iki sekančio kavos-tualeto sustojimo ant LV-EE sienos vėlgi galėjo ramiai snūduriuoti. Jau šviesoje pasiekėme Virtsu, kur gerą pusvalandį palaukėme kelto į Muhu salą. Per tą laiką išgėrėme „Makaliaus“ užfundytą Kovo 11 proga šampaną.
Atplaukė didžiulis keltas (btw, bilietus į jį galima užsisakyti internetu, čia planuojantiems savarankiškas keliones). Suvarė transportą dviem aukštais. Keltas modernus, du salonai keleiviams, didžiulė užkandinė, daug sėdimų vietų, o sienose daug 220V elektros rozečių pasikrauti gadžetams.
Diena buvo ūkanota, drėgna, Baltijos jūroje ižas, per rūką nelabai kas tesimatė, bet kelionė tetruko nepilną pusvalandį, tai neprailgo.
Išvažiavę iš kelto, nuvažiavome į Koguvos etnologinį kaimą, bet apie jį bus jau atskiras fotoreportažas. Pakeliui Liiva kaime pravažiavome vieną iš pačių pirmųjų bažnytėlių, skirtą šv.Katerinai. tarp kitko, Saremose jai išvis skirta nemažai bažnytėlių.
Kelionė pradėjo patikti 🙂


[AFG_gallery id=’204′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Bekapstydamas savo citro-archyvus, radau keisto lenktininio awto fotkę. Formulė, tačiau su ševronais ant galo. Užrašas „Total“, t.y. pastovus Citroën tepalų partneris. Vienžo, medžiaga paieškoms 😉


Paieškos davė rezultatą: inžinieriaus Maurice-Emile Pezous kūrinys M.E.P. X27.
Truputis istorijos francūziškai ir itališkai.
tumblr_omsmimdrWc1saizdko1_540

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

2CELLOS – Thunderstruck


AC/DC – Thunderstruck

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Besilankdydami Saremos sostinėje – Kuresarės miestelyje – aplankėme ir XIIIa. vyskupų pilį. Apie tai bus atskiras reportažas, o dabar kelios fotkės iš pilies rūsiuose įrengtos Saremos gyventojų tautinių drabužių ekspozicija. Kažkaip iš Estijos vėliavos tikiesi tokių, mhmmm, niūrokų spalvų, o gauni gana šviesią ir margą gamą, tikrai ne niūresnę, nei mūsų, lietuvių.
P.S. Šiaip nelabai domiuosi tautiniais rūbais, bet šįkart va netgi nufotkinau 😉


[AFG_gallery id=’203′]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Profile

grumlinas: (Default)
grumlinas

April 2017

S M T W T F S
       1
2 3456 7 8
910 1112131415
1617 18 19202122
23242526272829
30      

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated Apr. 24th, 2017 05:00 pm
Powered by Dreamwidth Studios