grumlinas: (Default)

Praėjusį savaitgalį įvyko kasmetinis familijos (iš mano Mamos pusės) susibėgimas Žemaitijoje. Kadangi pernai per analogišką susivažiavimą aš neatsargiai pasižadėjau pruošti kokią nors įdomią prezentaciją apie Bliūdsukius, kur prabėgo mūsų vaikystės/paauglystės vasaros, tai šiemet teko papūkšti. Gavosi įdomus dalykas – „Bliūdsukiai žemėlapiuose“, apie tai gal reiks kada paruošti įrašą, – tačiau berenkant informaciją internetuose, užkliuvau už įdomaus resurso Архивные карты, kuriame realizuotas rusiško trivarsčio žemėlapio pristatymas, sugretinant jį su šiuolaikiniais.
Trivarstis žemėlapis – pradėtas sudaryti 1845 m. ir atnaujinamas iki 1PK pradžios Rusijos žemėlapis, kurio mastelis 3 varstai (1 varstas = 1067 m) į 1 anglišką colį (1 colis = 2,54 cm), t.y. ~1:126000 šiandieniniu supratimu. Lapo dydis yra apie 73×53 km.
Žemėlapio sudarymo topografiniams darbams vadovavo F.Šubertas, todėl kartais šis žemėlapis vadinamas Šuberto trivarsčiu žemėlapiu, taip atskiriant jį nuo Šuberto dešimtvarsčio žemėlapio. Žemėlapyje, apart gyvenviečių, kelių+geležinkelių, hidrografijos objektų, miškų, sužymėti ir smulkesni objektai-orientyrai: dvarai, vienkiemiai, malūnai, bažnyčios, pakelės kryžiai ir t.t. Žemėlapis dėl gausaus turinio gana perkrautas, tad nėra lengvai skaitomas. Aišku, mastelis davė savo apribojimus, atvaizduotos toli gražu ne visos gyvenvietės, tačiau besidomintiems savo krašto istorija jis suteikia nemažai informacijos apie praeitį.
Tad rekomenduoju pasižvalgyti po XIX a. Lietuvą (pagrindinis valdymas – dešinajame OSM ekrane).


Apžvalgos ekranas
2017-07-26 10_35_37-Globus-T.SVG, v3.All
Trivarstis vs OSM
2017-07-26 10_36_07-Globus-T.SVG, v3.All
Trivarstis vs palydovas
2017-07-26 10_36_57-Globus-T.SVG, v3.All

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Žiūriu aš į tą žodžių trydą internetuose bediskutuojant, ką gi surado prof.L.Mažylis fricų archyvuose: originalą ar nuorašą – ir matau, kad dauguma eGzpertų sunkiai suvokia skirtumą tarp originalo ir kopijos. Tai va, tai gana paprasta: ant originalo visada yra atsakingo asmens ar asmenų parašai. Psio. Ir originalų gali būti ne vienas. Aiškinu ant pirštų: mano ex-kontora sovietmečiu buvo valdoma iš centro Maskvoje, tad raštvedyba buvo paveldėta dar iš carinės Rusijos, ir tos raštvedybos tradicijos aiškiai buvo nesvetimos mūsų signataramas.
Bet koks siunčiamas raštas būdavo pasirašomas vadovo. Pavyzdėlis: kontoros darbų planas „iš viršaus“ 1950 m., kurio buvo du tokie originalai, pasirašyti vadovo: vienas liko Maskvoje, kitą gavo adresatas Kaune vykdymui (btw, berods, neįvykdė). Abu totalūs originalai.
1950-11-05 1951 m. darbų planai 1


Aibė dokumentų būdavo spausdinami mašinėle keletu egzempliorių per kalkę, viršuje uždeant žymą „Egzempliorius Nr…“, ir visi egzemplioriai buvo originalai.
Visai kas kita, kai sprendimus priima labai aukšta valdžia ir spausdinamas tik vienas originalas, arba tarpinė grandis gauna raštą, kurį reikia toliau „nuleisti“ žemyn. Tada į vietas siunčiamos kopijos-nuorašai, patvirtinti įgalioto asmens (dedama žyma „Kopija tikra“), tačiau be dokumentą pasirašiusių asmenų parašų. Pavyzdėlis: kai tuometinė LTSRo valdžia nelabai krutino šikną, užtikrinant Lietuvos teritorijos apkartografavimą prieš pradedant masinį kolchozų steigimą – į veiklą įsijungė tuometinis TSRSo premjeras J.Stalinas, išleidęs specialų potvarkį, po kurio reikalai pajudėjo iš esmės. Čia galutiniai adresatai tegavo tik nuorašus-kopijas.
1951-08-17 Stalino raštas 1
Tiems, kurie vistik dar nevisai suprato. Rašotės sutartį su kokia nors organizacija. Kuris sutarties egzempliorius yra originalesnis? O jei rašotės trišalę sutartį, a? Visi sutarties egzemplioriai yra originalai, turintys vienodą galią, ania?
Tai va tiek. IMHO situacija gana aiški: buvo surašyti keli Lietuvos Nepriklausomybės akto egzemplioriai, paskui surinkti signatarų parašai (matosi iš skirtingų rašalų, kad ne vienu metu). Vieną egzempliorių turbūt pasiliko dr.J.Basanavičius, kiti su atitinkamais vertimais ir lydraščiais išsiuntinėti užsienio valstybėms, parašant pripažinti Neprigulimą Lietuvą.
Kaip suprantu, su mūsų Kovo 11 aktu gavosi kiek kitaip – signatarai sudėjo parašus ant vienintelio egzemplioriaus, o po to jį kseroksavo, kiek norėjo 😉 Taip kad originalas tėra vienas, o nuorašų – aibė.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Keliaudamas į Lenkiją ir atgal, jau kelis kartus pravažiavau ne per klasikinius Kalvarijos ar Lazdijų sienos perėjimo punktus, o per mažus, į kuriuos dažniausiai veda neblogi žvyrkeliai. Pakilo smalsumas, kiek gi tokių punktų yra ir kur jie? Pirmiausia susiradau oficialiuosius perėjimo punktus, o paskui perėjau GoogleMaps išilgai LT-PL sienos, identifikuodamas visus keliukus, kertančius ją. Radau 11, nu visai neblogai. Tada užšokau ant neblogo straipsnio, aprašančio 8 mano identifikuotus keliukus (nors galbūt to straipsnio rašymo metu – 2012 m. – tų kitų keliukų dar nebuvo?).
Bet kokiu atveju – rasta nauja pasivažinėjimų tematika, nes iš tų 11 mažųjų keliukų pravažiavau tik 5 😉
Žemėlapyje žmogeliuku pažymėti „oficialūs“ perėjimo punkgtai, rodykle – „neoficialūs“.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Įrašas skirtas gal daugiau istorikams su kartografine pakraipa, tai prabočykit, kad bus nemažai nuobodžių aprašymų kas-ir-kaip-buvo-daroma.
Kaip nebūtų keista, ši istorija prasidėjo nuo kažkada lenkų okupuoto Vilniaus krašto. Nežinau iš kur ir netgi kada, į mano kantuperių parėjo tarpukario Lenkijos sienų skaitmeniniai duomenys KML formatu. Šiaip fainas dalykas, užsimetus ant GoogleEarth keliauti išilgai buvusios demarkacinės linijos ir žiūrėti, kur ji ėjo ir kokios gyvenvietės kam priklausė tarpukariu. Riba IMHO digituota nuo tarpukario Lenkijos M1:100000 topografinių žemėlapių, bet tikslumo iš esmės pakanka daugeliui pritaikymų.
00 LT+PL
Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Laikas pralėkė, jau ketvirtis amžiaus praėjo po mūsų atsipeikėjimo, kad Sovietai nebuvo, nėra ir nebus mums draugai. Kaip ir šiandieninė Rosijanija, vis dar tebebandanti sukurti TSRS-2 kaimynų sąskaita. Įtariu, kad šiemet iš to rosijaniškos durnadėžės pasipils kaip niekad galingi mėšlo srautai, kaip lietuviai patys save išsišaudė. Ir jiems čia pritars vietiniai koloradukai, negalintys susitaikyti su mintimi, kad mes esame LIETUVA.

Eurika Masytė – Laisvė

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kolega Robertas, šiuo metu rašantis čia (o jo karinius įrašus galima rasti čia) išreiškė norą užmesti akį į Kaune vykstantį Vasario 16 paminėjimą ir tuo pačiu aplankyti Karo muziejų. Tai mudu surengėme tokį blogerių ne tai kad mikro-, o nano-susitikimą, bo sudalyvavome tik dviese. Ale buvo gerai – prasiėjome per Muziejų, apžiūrėjome ekspozicijas, įdomiai pasišnekėjome, pasižvalgėme po aikštę, biškį pafotkinome.
Tada nuvažiavome iki VII forte įrengto muziejaus. Deja, ans buco uždarytas, bo pirmadienis, tai tik paklaidžiojome bei pafotkinome visokius statinius.
Na ir pabaigai pasėdėjome prie herbatos su salotom, palialiakinome apie viską. Vienžo, užskaitau vyksmą :)


IMGP0291_resize
Nedidukė fotogalerija Flickr

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)


čia

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Vasario 16

Feb. 16th, 2015 08:07 am
grumlinas: (Default)


Pernametis Googlius buvo šaunuolis :)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

24 metai praėjo nuo to ryto, kai prabudome, atskirti kruvinu rėžiu nuo Sovietų. Kaip kad pernai prabudo Ukraina, atskirta kruvinu rėžiu nuo Rusijos. Kaip kad prieš 23 metus iš esmės atgimė lietuvių nacija, taip pernai gimė ukrainiečių nacija. Postsovietinis pasaulis kinta, ir kinta ne bandančios atkurti Sovietus Rusijos naudai. Istorijos girnos mala lėtai, bet užtikrintai.
Nežinau, kaip jums, bet man su Sausio įvykiais labiausiai siejasi viena skausminga daina…

Erika Masytė – Laisvė

O laisvės kaina? Laisvė turi baisią kainą. ATSAKOMYBĖ yra laisvės kaina.
Ir apie tai kita daina.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Vertas dėmesio senos kinokronikos rinkinėlis po vienu stogu

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Sausio 13

Jan. 13th, 2014 06:31 am
grumlinas: (Default)

Prieš 4 metus buvau įdėjęs šį įrašą. Keista suvokti, kad mintys liko tos pačios, bet, matyt, per mažai laiko praėjo


Išaušo TA diena, kai prieš 19 metų prabudome nebe euforijoje ar gąsdinami, o po ĮVYKIO. Tada kaip niekad pasimatė, kas yra kas – kas susimyžęs bėgo Lenkijos link, o kas ir toliau susikaupęs kūreno laužus.
Nežinau, kaip jums, bet man su Sausio įvykiais labiausiai siejasi viena skausminga daina…

Erika Masytė – Laisvė

Tada tai buvo LIETUVA, o šiandien turime MŪSŲ Lietuvą ir JŲ Lietuvą. Jų – tai tų, kurie, kol mes giedojome “Tautišką giesmę”, patyliukais pasidalino Lietuvą gabalais. Kaip sako indėnai: “Atėjo baltieji ir liepė mums pakelti akis į viršų. Ir kol mes taip žiūrėjome į dangų, jie mums iš po kojų pavogė žemę”.
Susiniovę ir susiskaldę sutinkame 19tas Sausio įvykių metines. Yra tokių, kurie sako: “Kam mums tokia valdžia, prie ruso buvo geriau”. Yra tokių, kurie sako: “Kiekviena visuomenė turi tokią valdžią, kokios nusipelno. Reiškia, kol kas mes tenusipelnėme tokios.” Ir kiekvieno valia spręsti, kas gi teisus.
Tiesą pasakius, laisvė turi baisią kainą. ATSAKOMYBĖ yra laisvės kaina.
Ir apie tai kita daina.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Šiaip mano ir jevroparlamentaro L.Donskio nuomonės į pasaulio sandarą ir būties vyksmą nelabai sutampa, tačiau buvau geriokai nustebintas, kad profesorius išgeneravo mintis, kurioms esu priverstas pritarti, bo jos yra iš esmės teisingos:
Dvidešimt antrieji nepriklausomybės metai Lietuvai jau nebe pirmą kartą tampa egzistenciniais ir likiminiais. Tik ikikarinę Lietuvą sugriovė Europos civilizuotos politikos krachas ir du totalitariniai režimai, o dabar kryžkelėje mes atsidūrėme ne dėl kokios mums priešiškos išorinės jėgos, o dėl liberaliosios demokratijos gilios krizės pačioje Lietuvoje.
Tiesiog galutinai aiškėja, kad sukūrėme ne europietišką valstybę, kurioje žmogaus teisės ir asmens orumas ginami nuo tos pačios valstybės valdžių ir institucijų galimų klaidų ir nusižengimų demokratinei praktikai, o postkomunistinį monstrą, atsigręžusį prieš savo visuomenę, iš pagrindų neigiantį laisvą pilietį ir skiepijantį valdinio sąmonę, valdžios baimę, pataikavimą bei servilizmą.

Rekomenduoju visą straipsnį.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

2011: Šiandien prieš 68 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1943 – Keith Relf, English musician (The Yardbirds) (d. 1976)

Trumpai – iš jų išsirito Erikas Klaptonas ir Led Zeppelin. Užsimerkite ir įsiklausykite.

The Yardbirds – Heart Full Of Soul

Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Vilnius, Kaziukas – 1936 – archyvinis vokiečių filmas

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Norit tikėtkit, norit ne – nuorodą į šitą Jūtūbo videoklipą radau naujiengrupėje, kuri skirta Š.Amerikos indėnų populiarinimui. Jį pamatys amerikonai, brazilai, olandai ir dar visa krūva tautų ;)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

2011: Šiandien prieš 20 metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1991 – LKP (SSKP) veikėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje įsteigtas Nacionalinis gelbėjimo komitetas, neva imantis valdžią į savo rankas. Tą pačią dieną sovietų desantininkai Vilniuje užėmė telefonų stotį, Krašto apsaugos departamento pastatus, Spaudos rūmus, Nemenčinės TV retransliacijos centrą, Vilniaus geležinkelio stotį. Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugojo apie 20 tūkstančių žmonių

Tądien suvokėme, kad esame MES ir yra JIE. Ir kad beveik metus trukusios paliaubos baigėsi. Atėjo sprendimų ir veiksmų metas, atėjo metas atskirti draugus nuo priešų. Pas mus institute, nors ir esančiame tiesioginiame Maskvos pavaldume, per praėjusius metus atsirado viso labo keletas jedinstveninkų (visi rusakalbiai, atvažiavę iš Rytų, vėliau didžioji dalis išvažiavo atgal). Bandę susisukti lizdą veikėjai iš Panemunės LKP/TSKP rajkomo chebros pas mus per porą minučių suprato, kad reikia nykti… ;)
Praktiškai po Šatrijos Raganos išprovokuotų jedinstveninkų neramumų (dėl kainų pakėlimo) institute buvome įvedę naktinius budėjimus, kad sovietikai negalėtų užgrobti “sąjunginio turto”. Budėjome kasnakt po vieną patikimą žmogų, turėdami popieriaus lapelį su telefonu, kuriuo reikėjo skambinti pavojaus atveju. Tiesą pasakius, nežinojome (o ir iki šiol nežinau), kas būtų atsitikę tokiu atveju. Mums tiesiog pasakė “Spėkite paskambinti ir pranešti kur ir kas vyksta. Nesipriešinkite, didvyrių nereikia, tiesiog spėkite paskambinti. Visa kita – nebe jūsų reikalas”. Labai savotiškas jausmas sėdėti beveik tuščiame pastate (buvo dar budintis sargas prie įėjimo) ir klausytis radijos, jaučiant, kad įtampa vis auga.

Taip sau, įdomumo dėlei – užmečiau akį į Jermalavičiaus biografiją. Pasirodo, gimė Vergakiemyje… Blemba, Vergakiemyje gimęs sovietinio mąstymo vergas…

Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Taigi, grįždamas prie labai jau specifinių įdomybių ir pratęsdamas ankstesnę prezentaciją, suradau mūsų archyve, nuskenavau ir sumontavau krūvon 1973m. rugsėjo mėn. Švėkšnos panchromatinės aerofotonuotraukos išlikusią fragmentinę priterliotą (kitokios neišliko :( ) kontaktinę spaudą. Palyginimui – 2005m. pavasario spalvoti ortofoto iš maps.lt.
Orientacijai – miestelio planas iš Wikipedijos.

32 metų skirtumas – pasikeitimai jaučiasi, bet ne tokie drastiški, kaip 2005m. palyginti su 1952m. nuotrauka. Matosi plėtimosi, kurį iššaukė melioracijos monstras, sunaikinęs aplinkinius kaimus (t.t. ir mano tėvuko gimtinę Paulaičius, apie kurią gal irgi reiks kada parašyti), pagrindinės kryptys – palei kelią į pietus/Gardamą iki kapinių, o taip pat keliu į šiaurę/Veiviržėnus.
O aiškiausias vystymosi indikatorius – naujosios kapinės, kurios tik-tik pradėtos 1952m. nuotraukoje, 1973m. dar tik įsibėgeja, o 2005m. jau beveik pusė užpildyta…

Perspėjimas – iš po piešinuko atsidaro sunkiasvoris ~3,2MB piešinys:

2005m. aerofoto – iš www.maps.lt

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Pagaliau suradau mūsų archyve, nuskenavau ir sumontavau krūvon 1952m. birželio mėn. Švėkšnos panchromatinės aerofotonuotraukos išlikusią fragmentinę kontaktinę spaudą (aeronegatyvai, be abejo, kažkur tiū-tiū… :( ). Palyginimui – 2005m. pavasario spalvoti ortofoto iš maps.lt.
Orientacijai – miestelio planas iš Wikipedijos.
50 metų skirtumas – pasikeitimai stulbinantys. Miestelis išsiplėtė į šiaurę, rytus ir pietus palei pagrindinius kelius. Vakaruose plėstis nėra kur – Švėkšnalės dauba, užpelkėjusios pievos.
Sovietmečiu labiausiai nukentėjo Vilkėno dvaras – apačioje į dešinę nuo tvenkinio – senoje nuotraukoje dar matyti gazonai ir takeliai prieš rūmus, naujoje viskas ušžėlę krūmais. Reikės kada surankioti turimus fotokadrus, padaryti reportažiuką.
Švėkšnos dvaras – nuotraukos viršuje, žemiau bažnyčios raudonu stogu ir pailgos miestelio aikštės – nukentėjęs mažiau, tačiau buvusiuose daržuose(?) pristatyta namų.

Perspėjimas – iš po piešinuko atsidaro sunkiasvoris ~2,7MB piešinys:
Švėkšna 1952+2005
2005m. aerofoto – iš www.maps.lt

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Kažkaip anksčiau nepastebėjau, kad žemaičių tarmė įgavo kalbos statusą: pagal ISO 963-3 standartą sudaromi triraidžiai kalbų kodai (naudojami t.t. ir Gūglinėje “rodyti straipsnius tik tam tikra kalba” paieškoje leido nuo š.m. liepos 26d. naudoti kodą sgs identifikuoti dokumentams žemaičių kalba (arba tarme, jei žiūrėti iš Wilno pozicijų ;) Kažin, ką darys lietuvių kalbos gestapas aka VLKK?
Taigi, Wikipedija žemaitiškai galės būti rašoma ir toliau, nes buvo diskusijų ją užraukti

Dokumentukai labai smalsiems pasiskaitymui:
Kodo sgs įteisinimas
Prašymas pakeisti kodo lit aprašymą
Prašymas sukurti naują elementą ISO 963-3
Naujo kodo įvedimas

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

grumlinas: (Default)

Senokai berašiau Lietuvos/Žemaitijos kartografvimo tenma, tad pabandysim vėl grįžti prie šitų dalykų.


Kaip jau rašiau anksčiau, XVIa. leidžiami žemėlapiai buvo žymiai kokybiškesni – daugėjo duomenų, tobulėjo kartografavimo technologijos. Tad Lietuvos kartografinis vaizdas darėsi vis tikroviškesnis ir išsamesnis: plėtėsi upių tinklas, daugėjo gyvenviečių, atsirado didžiausiųjų miškų masyvai. Turbūt nuo šito laikotarpio galima pereiti nuo pasaulį ar didžiulius Europos plotus vaizduojančių žemėlapių prie mažesnius regionus ar tik Lietuvą (kaip Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę) vaizduojančių žemėlapių. Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Profile

grumlinas: (Default)
grumlinas

September 2017

S M T W T F S
     1 2
34 56789
101112131415 16
17181920 2122 23
2425 2627282930

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated Oct. 23rd, 2017 11:19 am
Powered by Dreamwidth Studios