Akimirkų nepagaunamumas

[grumlinas]

Išvedžiau prieš pat išvykdamas karrštaimylimandarbelin šįryt mūsų šunių-protestantą po lauką mažumą pasiganyti. Rytų pusėje matosi kyla fantastiškai raudonava aušra, bus gražių fotkių išvažiavus į atviresnę vietą. Parvedu šunių, prigriebiu fotiką, išvažiuoju iš kiemo ir matau, kad dangus jau aptrauktas debesų ir aušros nebebėra… Taip ir nuvažiavau į institutą be kadro… Ech, tos taip retos ir taip greitai išsprūstančios iš rankų akimirkos…

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.