Pirmasis nuosavas auto
Lietuvai jau patapus nepriklausoma, kokiais 1992aisiais, kai Vagnorius labai mylėjo biudžetininkus ir jiems visokeriopai kėlė algas, mano brangiausioji ėmė neblogai uždirbti. Tad 1992ųjų pavasarį Aleksote mes už jos vieną atlyginimo dydžio sumą įsigijome pirma mūsų gyvenime automobilį. Tiesa pasakius, tai nebuvo AUTOMOBILIS, tai buvo tiesiog ZAZ-968 Zaporožec, liaudyje vadinamas “muiline” dėl savo formos. Mašina šiaip pakenčiama, nors dabartiniu supratimu labai jau minimalistiška. Pradėjus juo važinėti, išlindo bjaurokas defektas – starterio problemos – kai nori – užsiveda, o kai nenori – ne. Bandėme tą starterį su vienu švogeriu remontuoti, bet rezultatas nebuvo ypač džiuginantis. Tai kai kada būdavo, kad mano brangiausioji turėdavo mažumėlę stumtelti mūsų pepelacą iš vietos, kad jis užsikurtų. Pravažinėjome šituo agregatu virš pusmečio, iki žiemos. Peržiemojęs jis išvis nelabai norėjo kurtis, o man tuo metu prasidėjo labai rimtas projektas, tad aš vis atidėliojau ir atidėliojau aparato tvarkymą, kol tas reikalas taip ir liko nesutvarkytas. 1994aisiais mes išsikėlėme iš bendrabučio į butą, o pepelacas liko bendrabučio kieme. Prastovėjo jis ten gal metus-pusantrų, kol vieną gražią dieną mano bendradarbis jį pasiėmė į kaimą išardymui dalimis ir panaudojimui ūkyje. Nostalgijos aš jam nejaučiu, nes rūpesčių jis kėlė 
Tačiau mūsų šeimos istorijon jis įėjo 
Tamsiai žalios spalvos “muilinė” buvo mūsų pirmasis automobilis
( Read the rest of this entry » )Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
