grumlinas

Tądien neplanavome lankytis Lenkijoje. Dar išvakarėse žinojome, kad važiuosime į Trakų rajoną giminių aplankyti. Na bet žmogus planuoja, velnias jo planus nešioja: atsibudus iš ryto paaiškėjo, kad baigėsi mūsų katino šlapias maistas, o mes iš principo jau pusmetį neberemiame Lietuvos didžiųjų prekybtinklių ir maksimaliai apsiperkame Lenkijoej (yep, mes jau pusmetį iš esmės vykdome tą akciją, kuri su tokia pompa prasidėjo užvakar; gal reiks kada parašyti savo apmąstymus šia tema 😉 ). Katinas katinu, bet baigėsi ir mūsų pamėgtas lenkiškas mineralinis vanduo su magniu… Nu tai teko pasukti ienas liankų link. Obetačiau prieš šopingą atlikome klasikinę savo programą – apsilankėme Pacų rūmų griuvėsiuose Dauspūdoje ir Šventvietėje. Tiesa, iš rūmų į Šventvietę pasivažinėjome nauju maršrutu, tokiais vos ne lauko keliukais, po kurių mūsų Padangiuxas iki pat langų įgavo taurią liankų žemės spalvą – išvakarėse buvo paliję, o ir keliai nevisai žvyrkeliai buvo. Anyway, maršrutą užskaitėme, nes vaizdai buvo verti straksėjimo provėžose.
Pačioje Šventvietėje ramybė ir poilsis, bet kaip sykis liankai atidarė baidarių sezoną Dauspūdos upe ir jų pora ekipažų išsilaipino Šventvietėje. Tai daugiau pasivaikščiojome nei pasėdėjome ir pasukome atgal. Irgi kiek kitu maršrutu, per miškus, išgąsdindami kelis vietinius liankus, kurie savo awto ir traktoriais atsargiai ropojo miško keliais ir gerokai nustebdavo, kai mes prasinešdavome pro šalį 😉 Pakeliui keliose vietose radome įdomų reiškinį – vienon vieton sutelktas ištisas minias medžiotojų bokštelių. Taip ir nesupratome – ar čia juos miškan atvežė ir į vietas nepaskirstė, ar kaip sykis iš miško išvežti ruošiasi.
Taigi, kelionė nusisekė, katinas vakare buvo dėkingas už atnajintą šlapio maisto tiekimą.