grumlinas

Darbe buvo diskusija, ką gi daryti, jei matai „gerą žmogų“ „blogoje partijoje“ – balsuoti už tą partiją ar ne?. Na bet jei jau jis toje partijoje – nafik visą partiją. Ir atvirkščiai – jei „blogas žmogus“ gadina „gerą partiją“, kaip tada? Tada irgi partiją velniop, lai išsivalo. Apie tai (būtent mūsų šiandienai aktualia tema) [kvadratinėmis raidėmis] pikiai parašė Gorky Look puikiai parašė:
Карбуйте пали, браття-панове – следите, кто и за что голосовал, а кто за что нет. Не ленитесь. Это же управление вашими социальными акциями, так проявляйте интерес к своим активам.
Просто запомните эти фамилии, когда следующий раз пойдете с бюллетенями. И если вы увидите в списках партии под номером «три» или «пять» очередного крепкого миллионера-хозяйственника, голосовавшего на прошлой каденции за прибавку к своей скудной депутатской зарплате еще несколько тысяч в месяц, а по другим вопросам не голосовавшего вообще – вычеркивайте нахуй всю партию оптом. Поверьте, в целях фракционной дисциплины, чтобы заставить свои штыки ходить на голосования они обойдутся и без выемки из нашего скромного бюджета.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Matomai, sekdamas VRKK sistema, rinkimų proga šįryt buvo nudusęs ir mano tinklalapis 😉 Anyway, vėl online, vėl rašau.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Perskaičiau tokį į pašto dėžę įmestą leidinuką apie artėjančius rinkimus. Nu ir nematau partijų programose aiškios ateities vizijos ar į ateitį nukreiptos idėjos, toks įspūdis, kad stengiamasi bet kokia kaina išsilaikyti dabartyje. Svarbiausias koziris – pažadas didinti pensijas, kad prisivilioti Anapilin artėjantį rinkėją, jokių minčių apie emigruojantį jaunimą ar užmudochintą smulkųjjį verslą. O ir partijų sąrašuose amžinos tos pačios pavardės. Kam auginti naują politikų kartą, sugebančią suvokti dabarties iššūkius ir spresti iškilusias problemas, jei užtenka perpašyti senųjų politikų kaladę ir pažadėti stabilumą? Blemba, stabilumas uber alles, nx. Tipo ateitis – užmarinuota dabartis.
Panašu, kad vienu sugadintu bilueteniu bus daugiau

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

…kvadratinėmis raidėmis:
Европейским лидерам нужно спешить, чтобы предотвратить это цунами. Все политики теперь говорят о реформах. Проблема в том, что все они видят реформы по-разному. Социалисты требуют сплотить ряды и ускорить интеграцию. Националисты хотят восстановить границы и искоренить миграцию. Либералы призывают не трогать свободу передвижения и избавиться от бюрократии. Иногда главы основных европейских стран делают совместные заявления, в которых говорят о необходимости ограничить компетенцию ЕС несколькими ключевыми областями: безопасность, охрана внешних границ, единая внешняя политика, общий энергетический рынок — и начинает казаться, что согласие достигнуто. Но тут же со всех сторон начинают добавлять все новые пункты: гармонизация налогов, общеевропейская прокуратура, социальные гарантии, единая финансовая политика и т.д. ­— и от согласия не остается и следа. Именно поэтому Меркель вчера заявила, что никакая реальная реформа ЕС в ближайшее время невозможна, поскольку сейчас просто невозможно достичь согласия о том, как эта реформа должна выглядеть. Да о чем говорить, если Европейская комиссия и Европейский совет перессорились даже из-за того, кто должен вести переговоры с англичанами, и Юнкер запретил своим сотрудникам посещать штаб-квартиру конкурентов.
Англичанам, наоборот, спешить не надо. Согласно Лиссабонскому договору, процедуру выхода из ЕС может начать только сама выходящая страна. Юнкер, глава Европарламента Шульц, половина французских и немецких министров одновременно требуют, чтобы англичане немедленно начинали переговоры о выходе, и заявляют, что эти переговоры с европейской стороны будут максимально жесткими. Но у них нет никаких рычагов для воздействия на англичан. Новый британский премьер будет иметь возможность спокойно подготовиться к разговору, наблюдая, как европейцы все больше нервничают и ссорятся друг с другом по мере того, как приближаются выборы. Вероятно, он или она смогут добиться от ЕС существенных уступок. Вопрос только в том, чего Британия захочет добиваться. Если бы премьером стал Джонсон, он добивался бы реформы ЕС и устранения избыточной бюрократии. Но те, кто остались в гонке, будут, похоже, добиваться ограничений на свободу передвижения. И для Британии, и для ЕС это совсем не лучший вариант. К чему он приведет к 2020 году, предвидеть сложно. Но есть немалая вероятность, что Джонсона захотят оживить и объявить королем.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Čia kolegos Pričkus ir Kleki Petra susimąstė, kurią iš pusių reikėtų palaikyti dabar atsinaujinusiame (ir vėl prigesintame, bo ką tik pasirašytos eilinės paliaubos) konflikte. Susimąsčiau ir aš, nes situacija ne triviali. Taigi, į ją galima pasižiūrėti dviem aspektais:
1) subjektyviai. Čia situacija kaip ir aiški – armėnai yra krikščionys, t.y. beveik savi, gi azerai yra musulmonai, t.y. kaip ir svetimi; Armėniją valdo demokratiškai išrinkta valdžia, Azerbaidžaną – Alijevų klanas. Nu kaip ir aišku, katroje pusėje turi būti simpatijos, ania? Palaikome krikščionišką Armėniją prieš musulmonišką Azerbaidžaną, bo muslimai yra blogis a priori. Juolab, kad ten vyksta kova už neprigulimybą etc.itd.
2) objektyviai. Čia situacija labai sumalta – Kalnų Karabache, sovietmečiu buvusiame Azerbaidžano sudėtyje, gana kompaktiškai gyvena armėnai, kurie turi apsisprendimo teisę. Deja, tą teisę, griūvant TSRSui, jie realizavo paprastai ir aiškiai, kaip kokie Donbaso opochmelencai ar Kosovo narkotrafikantai, t.y. kariniu būdu užgrobė teritoriją ir paskelbė vienašališką nepriklausomybę. Azerbaidžanas tuomet buvo silpnas kariniu aspektu (o ir dabar tai ne ypatinga karinė jėga, dabartinės jų pergalės greičiau išimtis nei taisyklė), tai armėnai, padedami rosijanų, nesunkiai davė liūlin azerams ir paskelbė Kalnų Karabacho Respubliką, kurią pakolkas tepripažino de fakto Armėnija ir klasikinis prorusiškų klounų trio: Padniestrė, Abchazija ir Pietų Osetija. Tai kaip ir aišku, kas čia per projektas ir ką jis reiškia, ania? Turėkime omenyje, kad Armėnija vienintelė Užkaukazėje aklai eina Rosijanijos politikos farvateryje, skirtingai nuo Gruzijos ir Azerbaidžano, kurie pasirinko kokį-tokį, bet provakarietišką kelią. Ir čia nėra mano politika „viskas gerai, kas kenkia Rosijanijai“. Tiesiog pagalvokite, kaip sureaguotumėte, jei staiga Vilniaus krašto tutejšiai, inspiruoti kokios nors užsienio jėgos (btw, tai nebūtinai Lenkija, gal netgi būtent ne Lenkija), paskelbia Vilnijos Liaudies Respubliką (tarp kitko, panašus projektas buvo realizuotas, gal kada reiks parašyti apie tai). Esate sužavėti ir palikote tutejšius ar vistik nea? Analogiška padėtis dabar Donbase, o ką ten palaikote, mielykaliegos, a?
Kaip jau minėjau – padėtis labai sudėtinga. Ir nežiūrint to, kad musulmonišką Azerbaidžaną valdo Alijevų klanas, mano simpatijos šiame konflikte – Azerbaidžano pusėje. Be abejo, Kalnų Karabacho armėnai turi teisę apsipręsti, bet tam reikia tarptautiniu mastu pripažinto referendumo. Įtariu, rezultatą galima pasakyti jau dabar, bet yra tarptautinė teisė, kuri viską tvarko labai formaliai. Kryme po okupantų padu įvykęs „referendumas“ ar Lugandono bei Dumbaso liumpenų organizuoti „referenfdumai“ yra niekiniai, nes tarptautinė opinija į juos pažiūrėjo kaip į balaganą. Taip kad šiuo metu Rosijanijos palaikomas rusenantis konfliktas gali būti išspręstas, bet ne kariniu būdu – abi pusės tiesiog neturi pakankamai pajėgumų: viena – atsiimti prarastas teritorijas, kita – priversti kitą pusę pripažinti tas teritorijas sdau.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

RU Gorky Look apie Lugondorą

Krymo klausimas, straipsnių rinkinys
RU Paskutinė Konstantinovo viltis
RU „Krymnaš“ kaip Kremliaus susinaikinimo mygtukas
RU Krymo deokupacija: galimi scenarijai
RU Krymo deokupacija: Turkijos faktorius
RU Kodsėl Kisindžeris susitiko su Putleriu?

Istorija, karyba
RU Francūzai III Reicho tarnyboje
RU 1PK nuspalovotai
RU 1PK kulkosvaidininkai
RU Japonų-kinų karas
RU 1916m. Trapezundo operacija
RU 1939-1940m. Pasaulinė paroda Niujorke

Įdomu
EN Diena fotkėse: 2016-02-06
EN Kompanija, kuri veikė 1400 metų
RU Deniso Gordejevo iliustracijos Tolkino kūriniams

Glupstvos
RU Odesos anekdotai
RU Kitokie sniego seniai

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Ruošiausi parašyti apie Rusiją ir Rosijaniją, apie savo požiūrį į ten vykstančius įvykius, apie rusofiliją beigi rusofobiją, bet nauja tema užgožė šią.
Matome, kad Rosijanije vyksta kažkoks kipišas aplink Putlerio vietininką Kaukaze Kadyrovą. Tą patį, kuris nužudė pirmą rusą, būdamas 16 metų, o dabar yra Rusijos didvyris ir akademikas su nebaigtu 7 klasių išsilavinimu. Yep, kad mums tokią karjerą… 😉
Taigi, internetuose stumdosi Kadyrovo šalininkai ir priešininkai, jį bent kiek pakritikavę žmonės viešai žeminami ir verčiami atsiprašinėti, net Kremlius ir pravoslavų cerkvė parėme Ramaznčiką, o Groznyje įvyko milijoninis mitingas prieš opoziciją ir už Kadyrovą. Vienžo, vyksmas vyksta, įvykiai virte verda.
Ilgą laiką Kadyrovas buvo laikomas galimiausiu Putlerio įpėdiniu Rosijanijos prezidento poste, tad nenuostabu, kad tas klausimas vėl išlindo į paviršių.
Pamąsčiau apie tai ir aš. Nu ką, praktiškai visi (už-kadyrininkai ir prieš-kadyrininkai) rašo, kad visas tas triukšmas vyksta paties nuostabiojo/baisiojo Kadyrovo saviveikline iniciatyva. Galbūt, galbūt, jei tai būtų asmeninio Putlerio vasalo tikslas nuimti bent dalį pikto visuomenės dėmesio nuo siuzereno, na bet man kažkaip neįtikinamai atrodo. Koks bebūtų iniciatyvus Kadyrovas, tačiau laipsniškai stiprėjantis temos vystymas centrinėse masinės informacijos priemonėse, visokių menoirkultūrosveikėjų tipo dainininkas N.Baskovas ar kinorežisierius F.Bondarčukas viešas Kadyrovo subinės laižymas, federalinės valdžios, įsikaitant ir Putlerio press-sekretorių Peskovą, atviras palaikymas rodo, kad čia kažkokio plano organizuotas vykdymas, o ne spontaninis vyksmas. Ir tokios apimties planai nevyksta be pačios viršūnės palaiminimo.
Kam to reikia? Žinočiau – parašyčiau, dabar gi galima tik paspėlioti, kas kam galvon ateina.
Aišku viena – tie, kas ruošė šitą planą – arba idiotai, arba išminčiai 😉
Idiotai, jei ruošėsi tokiu būdu sustiprinti valdžią. Paprastiems žmonėms lozungai mažai beimponuoja, jie rėkia „Slava!“ reflektoriškai, nes vistik šaldytuvas kuo toliau, tuo labiau primena apie save. Galima suvaryti žmones į paramos mitingus, bet valstybės tuo nesustiprinsi. Juolab, kad Kadyrovas iš esmės svetimas daugumai rosijanų – jo vykdoma buka islamizacija, federalinių įstatymų nesilaikymas, gentinių papročių atgaivinimas aktualūs tik Čečėnijoje, nes aplinkinės respublikos į čečėnus žiūri neigiamai. Kaukazo vietininkas – OK, bet ne rosijanų prezidentas. Plius jis tėra asmeninis Putlerio vasalas, ištikimas tik Putleriui, o kaip jis pasielgs, kai Putlerio nebeliks dėl ne nuo Putlerio priklausančių priežasčių – neaišku. Kiek prasprūsta informacijos – FSB jo nelaiko savu žmogumi. Kaip ir kariškiai.
Išminčiai, jei jie turi planų Kadyrovo rankomis pribaigti nesisteminę opoziciją kaip savarankišką jėgą. Sisteminė – ji nupirkta, su ja vargo nėra. Su nesistemine opozicija kova vyksta, B.Nemcovas žinomiausia tos kovos auka. Turint omenyje, kad nesisteminė opozicija silpna, jai reikia sąjungininkų. O va gresiantis tapti rosijanųu prezidentu Kadyrovas su savo islamizacija ir gentiniais papročiais gali priversti tą opoziciją pasisukti link Rusijos nacionalistų ir pabandyti susitarti dėl bendrų veiksmų. Juk tikslas tai vienas – neleisti į valdžią Kadyrovo! Ir tokios suvienytos pajėgos įgauna tiek legalumą Vakaruose (tuo rūpinasi liberalai), tiek pačioje Rusijoje (tuo rūpinasi ruSSkije). Nes man kažkaip atrodo, kad Putlerio režimo agonija ne taip jau ir toli. Sprendžiant iš to, kad net Asadas pasiuntė Vovočką nx, o generolas, nešęs tą žinią Asadui, paslaptingai mirė.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Нынешняя ситуация похожа на перегретый котел с закрытыми клапанами. Он перегревается, и пар то и дело выходит через образующиеся то тут, то там трещины. Все ожидают появления некой силы, которая возглавит протестное движение. Однако что это будет за сила — вот в чем вопрос.
В этом смысле показательным является разоблачение Чайки под авторством фонда Навального, который, разумеется, получил соответствующую информацию в качестве „слива“ от одной из башен Кремля. Иными словами, это не революционное движение, а разборки между приближенными Путина — и никакой политики. Любой более или менее высокопоставленный чиновник в нынешнем российском государстве — коррупционер по определению. Таким образом, если бы расследование Навального преследовало именно политические цели, то оно сосредоточилось бы не на больших цифрах — миллионах и миллиардах долларов, — а на том, как именно они были получены и с чьей помощью.
С другой стороны, сам факт этих разборок, вылившихся в виде слива Навальному — признак глубокого распада внутри правящей группировки, разные части которой начинают пожирать друг друга в борьбе за стремительно сокращающиеся в стране ресурсы, что само по себе является признаком надвигающейся катастрофы. Это одна из тех трещинок, из которых пробивается пар.
Iš čia
>hr>
Šiaip velniškai gudrus žydelis, dėstė man, kai studijavau MIIZe. Daugiastaklininkas: docentas, tirėjo UABėlį, prekiaujantį kompais, ir dar bent porą darboviečių. Tai pratybas jam padėdavau pravesti 😉

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Tiems, kas vis dar tebekliedi/tebetiki, kad Putleris padarys visą pasaulį – gana apmąstyti pamąstymai kvadaratinėmis raidėmis:
Никакой энергетической сверхдержавы больше не будет. Никаких золотых нефтебаксов. Никаких дворцов и собянинской плитки на улицах. Никакого Сочи и Красной поляны. Никакого вставания с колен.
Ничего этого уже не будет.
Никто Россию никуда обратно не примет. Никаких Больших Восьмерок, Больших Двадцаток, Евросоюзов и саммитов.
У нас был уникальнейший шанс стать действительно одним из ведущих государств мирового сообщества, нам были предоставлены ВСЕ возможности в кредит, нам открыли все двери и пустили во все общества, нам улыбались и жали руки, но мы все профукали, просрали, пустили посыпавшиеся с неба деньги на дворцы, олимпийские игрища, мерседесы, военные парады, войны, убийства и вопли о величии.
Нам был дан шанс, но мы опять всему миру показали только одно – мы не в состоянии генерировать демократию, технологии, экономику, стабильность, развитие и безопасность.
Мы в состоянии генерировать только путиных в различных их модификациях.
А такие образования предпочитают держать на расстоянии вытянутой руки в области стран третьего мира, вежливо улыбаясь из-за запертой двери.
Второй раз такие кредиты никто не дает.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Tik taip galiu apibūdinti Chomso ataką, kur nukentėjo daugiausiai civiliai. Dabar Vakarų mass-media iš to padarys super-paveiksliuką, parodantį rosijanų žiaurums. Bet tai galimai tebūtų propagandinis triukšmas, mažai įtakojantis Putlerio veiksmus, tačiau kur kas didesnė Rosijanijos klaida tai, kad buvo atakuota ne Islamo valstybė, o oficialioji opozicija, kuri kaunasi ir su Asadu, ir su Islamo valstybe. O oficialiąją opozicją Vakarai drūčiai palaiko, kad ir oficialiai netiekdami letalios ginkluotės, tačiau nematydami jos nelegalaus tiekimo. Panašu, kad per susitikimą su Baraku Huseinovičium Putleris išsiverkė palaiminimą (ar bent nedraudimą) atakuoti Islamo valstybę, bet pasinaudojo šituo susitarimu tam, kad sutvatytų iš esmės Vakarų globotinį, o tai jau Rosijanijai šviečiasi rimtais nemalonumais per daugelį galų.
Kokie jie bus, kai ledai pajudės?
Pirma, Vakarai gali pradėti tiekti opozicijai priešlėktuvinę ginkluotę, ir jau oficialiai. Kuo baigėsi tokios ginkluotės tiekimas modžachedams Afganistane, kuriuso iki tol sovietai dubasino be jokių problemų – žinome.
Antra, Rosijanija palaikė šiitus, o tai jau iššaukė Sauditų, kurie palaiko sunitišką opoziciją, pyktį. Taip kad naftos kainų griuvimas nėra jau toks negalimas, o jo Rosijanijai šiuo metu visų mažiausiai reikia.
Trečia, labai galima, kad Iranas, siekdamas išsaugoti pasiektą susitarimą dėl sankcijų atšaukimo, mes Asadą velniop, ir Rosijanija liks viena su šituo lūzeriu.
Ketvirta, opozicija ir Islamo valstybė yra sunitai. Pakolkas jie lupasi tarpusavyje, tačiau turi bendrą priešą – Asadą, kurį pamažu atskirai krapšto iš sosto. Ir Putlerio įsikišimas Asado pusėje gali būti detonatoriumi, kuris iššauks laikinas paliaubas tarp opozicijos ir Islamo valstybės ir bendrus veiksmus prieš Asadą su jo naujaisiais draugeliais.
Penkta, Rosijanijoje gyvena ~14 milijonų sunitų. Dauguma jų lojalūs Putleriui, tačiau latentinis islamiznas tarp jų stiprus, tad antras frontas pačioje Rosijanijoje tampa kaip ir galimas. Plius Kadyrovas entuziastingai pasiūlė pasiųsti savo karius (kurie šiaip yra sunitai) į pagalbą Asado šiitams. Žėk, kad tarp tų karių neprasidėtų vidinės kovos, nes šiitai ir sunitai net ne katė ir šuo, o žymiai blogiau.
Taip kad Chuilo šįkart pavarė kažkokią glupstvą, kurią jis turi arba operatyviai ištaisyti, pradėdamas Islamo valstybės rimtus bombardavimus ir visaip saugodamas oficiąliąją opoziciją, arba ruoštis problemoms.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.