grumlinas

Sumąsčiau iš LEGO sukonstruoti tokį rimtesnį projektą – dvarelio modelį. Ne rūmus a la Pakruojis ar Palanga, bet eilinį kaimo dvarelį a la Veliuona ar Petesa. Pakolkas tik (su malonumu) sugrioviau viską, ką turėjau pradėjęs-nebaigęs ar netgi-kaip-ir-pabaigęs, išrūšiavau detales, o dabar visa veikla nukrypo į studijas – o kaipgi tas dvaras atrodė ir funkcionavo? Šiaip dvarų architektūros Lietuvoje+Lenkijoje vystymosi istorija labai įdomi, ypač pokytis XIXa. po baudžiavos panaikinimo.
Besiblaškant po internetus, į akį krito du dvareliai, susiję su kilusiu iš Lietuvos Juzefu Pilsudskiu, tarpukario Lenkijos valstybės sukūrėju, o vėliau ir diktatoriumi.
Taigi, pirmas dvarelis – Zalavo (Zułowo). Dar klasikinė bajorų gūžta: akmeniniai pamatai, maumedžio sienos, dengtas malksnomis. Sudegė 1874 m., vėliau nebeatstatytas, nors tokių planų ir buvo tarpukariu, kuriant J.Pilsudskio memorialą. Šiandien jo vietoje tėra ąžuolas pamatų vietoje.
Klasiškumas: pats namas skirtas tik ponams, jokių virtuvių (pilių laikotarpio palikimas, kai virtuvė būdavo potencialus gaisro šaltinis) ar tarnų kambarių (baudžiavos palikimas, kai tarnai ateidavo į darbą kasdien). Įdomus momentas – vaistinėlė, kadangi gydytis dažniausiai tekdavo patiems. Dar vienas klasiškumas – palėpė negyvenama, skirta tik daiktams sandėliuoti. Na, ir egzotikos mėgėjams – nei tualeto (šikpuodžiai!), nei vonios (ąsočiai su vandeniu) 😉

Zułowo dvarelio planas

Zułowo dvarelio modelis (tarpukaris)

Antrasis dvarelis, kuris su dvaru kaip žemės ūkio struktūra nebeturi nieko bendro, o yra vila Milusin, kurioje nuo 1923 m. gyveno J.Pilsudskis. Kodėl priskyriau prie dvarelių? Todėl, kad Lenkijoje iki 1PK ir tarpukariu buvo madingi tokie dvarelio stiliaus statiniai, o ir dabar nemažai turtingesnių lenkų stato savo namus su papuoštais kolonomis prieangiais.
Būdingas bruožas: virtuvė jau pastate, o prie jos patalpa tarnaitei, nes nebėra aibės baudžiauninkų, kasryt ateinančių atidirbti darbadienių. Sanitarinis mazgas: ir vonia, ir tualetas. Radau du brėžinius: vienas originalus architekto, kur pirmame aukšte yra šeimininkų miegamasis ir vaikų kambarys. Tačiau Pilsudskis iškėlė miegamąjį (įsirengdamas kabinetą) ir dukrų kambarį (įrengdamas bendrąjį kambarį) į palėpę.
Šiame dvarelyje/viloje apsilankiau 2011 m., reiktų nuvažiuoti kada nors kitąmet, nes 2017 m. čia turi būti įrengtas Pilsudskio muziejus.