grumlinas

Pilna Flickr galerija, toliau šiek tiek paaiškinimų.

Visi geri dalykai anksčiau ar vėliau baigiasi, tad ir mes susiruošėme namolio. Kadangi planuose buvo numatyta aplankyti Jūrkalnės skardį, tai ten visų pirma ir nuvažiavome. Pati Jūrkalnė nieko įspūdingo – tiesiog palei kalią išsimėčiusios sodybos-kempingai, o va 20m aukščio skardis tikrai įspūdingas. važiuojant iš Ventspilio, reikia žiūrėti už bažnyčios nuorodos dešinėn „Jūrkalnes stāvkrasts“, sukti į keliuką ir sustoti parkinge. Iš ten takelis per mišką link jūros. Dešinė nusuka kažkoks pažintinis takas, bet mes ant jo nepasirašėme. Ant skardžio stovi apžvalgos platforma, dešinėje laiptai į pliažą, kuriame tądien buvo lygiai 2 (du) žmonės. Vienžo, totalus poilsis.

Iš Jūrkalnės pasukome link Kuldygos. Pakeliui sustojome prie vienos labai gražios varpinės senose kapinaitėse.

Sekantis sustojimas buvo kiek netikėtas – Alsungoje pamatėme pilį. Tačiau mūsų planuose buvo Edoles pilies aplankymas, tad nutarėme, jog vistiek sekančiais metais dar kartą lankysime šiuos kraštus, tad aplankysime ir Alsungos pilį. Edoles pilį aplankėme, apie tai bus atskiras reportažas, bo daug fotkių.

Važiuojant iš Kauno į Vantspilį, nepavyko aplankyti Riežupės smėlio olų (ar urvų, kaip kam patinka), tad tai turėjo būti sekantis sustojimas. Tačiau pakeliui trumpam stabtelėjome ir Kuldygoje. Neturėjome daug laiko, tad po trumpo apsižvalgymo centre tiesiog pasivažinėjome gatvelėmis. Vėlgi – sekančių metų plane – ilgas pasivaikščiojimas Kuldygoje.

Riežupės smėlio olos buvo labai įdomios, bus atskiras reportažas, tada mūsų kelias pasuko link Skrunda-2, kur pagaliau suradome ir aplankėme tas radarvietes (vėlgi atskiras reportažas). Na o toliau kelias vedė per Latviją Lietuvon, kur Kryžkalnyje matėme vaivorykštę, o Viduklėje pavalgėme nuostabios čili sriubos ir garsiųjų koldūnų.
Kelionė buvo baigta.