grumlinas

Na ką gi, šįryt mumi su Kibiruxu apturėjom po pirmą žiemos krikštą, užuojautos priimamos eilės tvarka Bet apie viską iš eilės. Išeinu iš laiptinės, žengiu žingsnį ant šviežio sniegelio ir – plumpt ant vieno kelio, kaip kokiame melodramatiniame filme besiperšant Ledukas po sniegeliu, blemba…
Na gerai, atvažiuojame karštaimylimodarbelio kieman, įsuku į tradicinio parkingo vietą, stabdau ir pajuntu, kad slystam-skersuojam… Asfalte nuo vasaros karščių likusios duobelės, užsipildžiusios vandeniu, o dabar tas vanduo užšalo ir vėlgi pasidengė sniegeliu. Jau laukiu bumptelėjimo į bordiūrą – vietos manevrui nėra – ir pradedu skaičiuoti galimą remontą, bet, laimei, Kibiruxas išgelbėjo žioplą šeimininką, gražiai sustodamas
Xe-xe-xe, kas tikėjosi dramatiškos atomazgos, biškį nusivylė, ania?

Vienžo, saugokit save. Bo aš po gero pusvalandžio išvykstu su Lietuvos kariniais kartografais Rygon iki ketvirtadienio. Nors, kas šito posto neskaitė – net nelabai pajus, nes šisbeitas bus postinama avtamatom

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.