Antradienio mintis apmąstymui

Permesta man vieno pažįstamo:
Rašytoja Akulina Parfionova: “Gyvenimas – mirtina liga, plintanti lytiniu būdu.”

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Seni-seni Vilniaus ir Kauno vaizdai

Radau dar vieną puslapį, paskirtą garsiojo XXa. pradžios rusų fotografo S.M.Prokudino-Gorskio darbams. Kas malonu: Vilnius ir Kaunas išskirti į atskiras galerijas.

Vilnius

Kaunas

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Atostogos Lenkijoje – trečioji diena – 2010-08-03

Ruska Wieś – Ryn – Giżycko – Mamry – Leśniewo Gorne – Srokowo – Kętrzyn – Ruska Wieś

Norintiems pasinaudoti mūsų patirtimi – trečiosios dienos kelionės schema GoogleMaps

Dienelė buvo numatyta gana įtempta, plius visi jautėmės gerokai numūčyti vakarykščių maudynių Mikolajkose. Bet sukaupėme jėgas ir išvažiavome. Pirmas sustojimo punktas – Rynas (Ryn) su gražia kryžiuočių pilimi, paversta prabangiu viešbučiu+restoranu. Yra nemokamas parkingas netoli pilies prie ežero. Jeigu būsite ten, labai rekomenduoju apžiūrėti buvusį pilies vidinį kiemą, kuris dabar atlieka pagrindinės restorano menės funkciją. Kad į jį patekti, įeinate į registraciją per pagrindinį įėjimą (Recepcja), pasukate kairiau, paeinate iki laiptukų viršun dešinėje ir lipate. Vaizdas tikrai nepakartojamas – taip užsižiopsojau, kad kabančią ant sienos vėliavą su Gedimino stulpais pastebėjau tik nuotraukose. Apsižiūrėję galite išeiti laukan per kitas duris, prie kurių irgi yra visokių įdomių dalykų.

Iš Ryno nuvažiavome į Gižycką/Lėcių (Giżycko), kur apžiūrėjome Bojeno (Boyen) tvirtovę. Prieš pilį yra nemokamas parkingas, nuo jo reikia paeiti kokius 150m keliuku. Įėjimo bilietas 6zl. Na man, kaip tokių dalykų mėgėjui, tai laiko buvo mažai, aplėkiau išoriniu perimetru paskubomis. Tvirtivė buvusi tragiškai apleista, naudojama žiauriai, tad daro slogų įspūdį, bet matosi buvusi didybė. Įtariu, kad ten aš dar lankysiuosi. Pagrindinė fotogalerija bus padaryta atskirai, nes nuotraukų tikrai daug, o išmesti širdis neleidžia.

Kadangi diena buvo karšta, sekantis maršruto taškas buvo Mamrų ežeras, kur išsimaudėme savo tradicinėje vietoje ir užkandome keptų dešrelių iš kiosko ant ratų. Dešrelių pardavėjas ilgai klausėsi mūsų kalbos, kol nutarė, jog mes galėtume būti vengrai

Sekanti lankytina vieta – dar prieš Pirmajį pasaulinį karą pradėti statyti, nacių vėl statyti, bet taip ir neužbaigti Mozūrijos kanalo šliuzai ties Lešnievu. Parkingas, deja, privatus, tad mokamas (4zl). Užlipus ant kanalo pylimo, iki aukštutinio šliuzo kairėn takeliu ~400m, įėjimas 1zl (tipo teritorijos tvarkymui). Jei yra noras – galima už atskirą mokestį pasikbaroti laipynėmis ir lynais. Fantastiškas inžinerijos kūrinys, gaila, kad taip ir liko neužbaigti nei kanalas, nei šliuzai. Žemutinis šliuzas (pylimu dešinėn ~100m) labai neįspūdingas ir visas apsuptas vandens.

Prisiskaitę apie Srokovo (Srokowo) miestelį, sustojome ir jame. Tikrai gražus nedidukas miesteliukas aplink rotušės aikštę, plius Šv.Kryžiaus bažnyčia.

Mūsų planuose dar buvo pilies ir bažnyčios aplankymas Barcianuose, bet jau nebeturėjoke sveikatos, tad tiesiu taikymu nuvažiavome į Kentšyną, kur pasipildėme maisto atsargas “LIdl” prekybcentryje, o tada parmynėme į savo laikinus namelius. Ir pačiu laiku – kai tik suėjome į vidų, pliūptelėjo baisulinga liūtis.

( Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Feste Boyen – Bojeno tvirtovė

Atostogaudamas Lenkijoje, aplankiau Gižycke esančią Bojen tvirtovę (Feste Boyen) (oficialus puslapis LT ir puslapis Wikipedijoje PL). Vieta, kurią tikrai verta pamatyti besidomintiems karyba ir architektūra.
Tvirtovė pastatyta XIX viduryje, sėkmingai atlaikė rusų armijos puolimus Pirmajame pasauliname kare, tačiau sovietų kariuomenės buvo paimta be mūšių Antrojo pasaulinio karo metais. Po karo joje buvo pilna visokių gamyklų-gamyklėlių, darkiusių ir niokojusių tvirtovės statinius. Dabartiniu metu bandoma ją prikelti kaip turistinį-kultūrinį objektą.

Kadangi neturėjome labai daug laiko ir mūsų komanda buvo gerokai pavargusi, apžiūrinėjome tik dviese: aš ir sūnėnas. Iki “Tiesos” bastiono pabaigos pylimo viršumi ėjome kartu, paskui pilną žygį pylimu iki Gižycko vartų tęsiau tik aš, o sūnėnas nusileido apačion ir pavaikštinėjo po tvirtovės aikštę, fotografuodamas pastatus.

Turiu įtarimą, kad joje lankysiuosi dar bent kartą

( Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Popierius vs. ekranas

Perskaičiau įdomų Džiugo rašinį apie potencialų popierinių knygų nunykimą. Ir prisiminiau kažkadaise (berods 1998?2000) vykųsį savo ginčą su amerikiečių kartografais, kurie net užsimerkę iš orgazmo susižavėjimo aiškino, kad va-va tuoj-tuoj visi turės laptopus su GPS ir nebereikės jokių popierinių žemėlapių. Paprieštaravau, kad popieriniams žemėlapiams negresia kulkos – jei peršovė, tiesiog tai tėra skylutė ir tiek; negresia akumuliatorių pasibaigimas; jie žymiai lengvesni ir patogesni nešiotis. Likau nesuprastas kaipo retrogradas
Po kelių metų tie patys amerkiečiai iš tribūnos pareiškė, kad popieriniai žemėlapiai dar egzistuos bent 20 metų, kol bus sukurtas PILNAVERTIS jų pakaitalas.

O kokia moralė? Moralė ta, kad ne taip paprasta galingiausiai pasaulio kariuomenei nugalėti saujele ryžių pramintantį vietnamietį

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.