Kai net aš nustembu: didžiausias pasaulyje gyvas organizmas…

…yra ne koks banginis ar panaši smulkmė, o elementarus kelmutis Armillaria ostoyae. Juokauju, ania? Tik va jų kolonija, įsikūrusi Oregono valstijoje, užima 890ha plotą ir yra maždaug 2400 metų senumo.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Vasario 22 prieš NN metų

2009: Šiandien prieš 9 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
2002 – (death) Jonas Savimbi, Angolan rebel and political leader (b. 1934)

Vargu bau ar kas, be kažkiek aktyviau besidominčių Afrikos istorija, galėtų pasakyti, kas buvo toks Žonas Savimbis. O juk kadaise sovietinė spauda buvo pilna pamazgų, liejamų ant amerikoniškojo imperializmo samdinio, kovojančio prieš šviesią ateitį Angolos liaudžiai nešančius komuniagas iš MPLA (tiesą pasakius, remiamus TSRS, Kubos ir sandinistinės Nikaragvos, bet juk tai neesminė smulkmena )…
Tuomet niekaip negalėjau suvokti, kaip prieš Portugalijos kolonizatorius Angoloje kovojo dvi tarpusavyje mirtinai priešiškos organizacijos: MPLA ir UNITA. Mano nuomone, jos turėjo veikti išvien, bet taip nebuvo. Po portugalų išėjimo ta kova perėjo į naują fazę, kai UNITA buvo remiama tuomet dar baltųjų mažumos valdomos Pietų Afrikos Respublikos. Bet sovietų ir Kubos pagalba buvo efektyvesnė, tad UNITA taip ir liko už valdžios borto… Savimbis taip ir liko partizanas… Čia savotiškas skirtumas, palyginti su buvusia Pietų Rodezija, dabar vadinama Zimbabve – ten į valdžią atėjo ne prosovietinio Semo Nujomos partizanai, o labiau vakarietiško (taip tuomet atrodė) Roberto Mugabės šalininkai. Kaip tuomet vaitojo sovietinė spauda… Vėlgi apie amerikonų imperializmo samdinį… Kuris, kaip dabar paaiškėjo, tėra viso labo neišmanėlis afro-afrikietis, tesugebantis varinėti populistinę politiką ir nuvaręs savo laiku geriausią ekonomiką turinčią Afrikos valstybę į patį dugną…
Žvelgiu aš į tas nepriklausomas Afrikos valstybes-valstybėles ir gaila man jų žmonių, išsivadavusių iš kolonializmo jungo…

( Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Mano požiūris į artėjančius rinkimus

[politics mode ON]
Kažkada mano familija ir šiaip pažįstami klausė, už ką aš ruošiuosi balsuoti artėjančiose rinkimuose. Tai va, būdamas sveiko proto ir pilnos sąmonės, galiu referuoti trumpai – šiuose rinkimuose dalyvauti nesiruošiu. Kaip ir aibėje kitų artėjančių. Kodėl? Ilga istorija, bet trumpai:
Visus 20 Nepriklausomos Lietuvos metų dalyvavau visuose rinkimuose. Ir kitus agitavau dalyvauti. Kol suvokiau, kad vienintelis būdas priversti politkierius bent kiek skaitytis su VISUOMENE – atimti iš jų teisę kalbėti mano vardu. Elementariai – ignoruoti rinkimus. Ir tą daryti tol, kol visą elektoratą tesudarys patys politikieriai beigi jų rėmėjai. Nes realios naudos iš visos tos šutvės besiriejančių dykaduonių aš nematau – visas šitas savivaldybių cirkas kuo puikiausiai gali būti pakeistas keliais iš aukščiau paskirtais valdinykais – efektas toks pats, tik pliurpalų, ginant juos išstačiusių grupuočių interesus, žymiai mažiau. Ir asmenys, vykdantys (galimai) nusikalstamas veiklas, matytųsi žymiai aiškiau.
Kitas dalykas, kuris mane knisa negyvai – atrakcionas su merų rinkimais, kai rinkėjai (iš įsitikinimo ar iš naivumo) paremia vienas ar kitas politines grupes, o meru tampa koks niekam nežinomas (ar žinomas kaip iš esmės nusikalstamų interesų grupuočių įgaliotinis) prekijas šalikėliais. Tol, kol merų nerinksim tiesiogiai – nesitikėkit manęs grįžtant. Ir nesvarbu, kad po tiesioginių rinkimų meru gali tapti žmogus, kurio aš nepalaikiau – jį palaikė dauguma rinkėjų, ir to man pakanka. Jis turi būti ne kažkokių politinių grupuočių porinkiminių užkulisinių sandėrių produktas, o miestelėnų atstovas. Geras, blogas, populistas, realistas – esmė ne tame. Esmė – miestelėnai jį išsirinko savo valia, o ne rubikonų ar panašių mafijų buvo aplošti politiniuose žaidimuose post factum.

P.S. Nieko nešaukiu boikotuoti rinkimus. Rimtai. Kiekvieno valia apsispręsti. Mane politikieriai užkniso ir aš apsisprendžiau.

P.S.2. Priekaištautojai dėl mano “nepatriotiškumo” gali rinktis vieną iš dviejų galimų krypčių – į Peru arba į Kiniją.
[politics mode OFF]

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.