Šiandien prieš 71 metus

Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1940 – Winter War: Finland signs the Moscow Peace Treaty with the Soviet Union, ceding almost all of Finnish Karelia. Finnish troops and the remaining population are immediately evacuated.

Keistas jausmas apima, skaitant apie Žiemos karą tarp TSRS ir Suomijos, kur mažytė suomių armija sugebėjo pusketvirto mėnesio laikytis prieš žymiai gausesnes Sovietų pajėgas. Aišku, mes tada kupini priekaištų savo šalies politiniams ir kariniams vadams, kad šie nesugebėjo vistik pasiryžti duoti bent parodomąjį pasipriešinimą. Bepigu mums dabar, sėdint šiltuose namuose, filosofuoti apie tai, ką darė/ko nepadarė/ką ne taip padarė tuometinė Lietuvos valdžia. Ar galima juos pateisinti? Ar juos reikia pasmerkti? Atvirai pasakius, nežinau. Niekas turbūt tuomet nesitikėjo, kad galimas toks padėties vystymasis, tad nenuostabu, kad tolimesni įvykiai buvo siaubingas siurprizas. Tiesiog mes nesitikėjomje, kad priešas gali būti TOKS. Teisinu Smetoną? Juk jis norėjo atmesti TSRS ultimatumą. Išdaviku reikėtų laikyti generolą V.Vitkauską, kuris, būdamas Kariuomenės vadas, priešinosi tuometinės Valstybės tarybos bandymui ginklu pasipriešinti TSRS kėslams. Na ką – išdavyste išgelbėjęs savo kailį sovietinės okupacijos metu, atgimusioje Lietuvoje jis užėmė vietą tarp tų, kurie Lietuvą pardavė. Taip kartais susiklosto gyvenimas.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.