Karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos?

Neperseniausiai kažkokie Prancūzų Polinezijos gyventojai tinkamai paruošę suvalgė jauną vokietį, kuris su drauge ten atostogavo. Tai dabar tipo gaunasi, kad Pranzūzija įvykdė agresijos aktą prieš Vokietiją? Ir karas tarp NATO partnerių neišvengiamas, kaip tarp kokių Graikijos ir Turkijos 1974aisiais?
P.S. Čia ne bajeravimas, nes iš tikrųjų įdomu, kaip čia bus išvairuota ta situacija, nes matome tiek aiškų kriminalą, tiek tam tikros mažumos (kanibalų) teisę į savo ypatumus

Originally published at Grumlino palėpė. Please leave any comments there.

Spalio 23 prieš NN metų

2011: Šiandien prieš 55 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos
1956 – Thousands of Hungarians protest against the government and Soviet occupation. (The Hungarian Revolution is crushed on November 4).

1956ieji buvo didelių permainų metai soclageriui – N.Chruščiovas pradėjo destalinizaciją (deja, jos taip ir neužbaigęs, nes ir pats nebuvo angelas baltu apsiaustu), vengrai sukilo prieš savo stalinistinę valdžią, kiek vėliau Lenkijoje įvyko Poznanės įvykiai. Socializmo lageris pradėjo braškėti per visas siūles. Tiesą pasakius, pirmas įtrūkimas turbūt buvo 19653iųjų Berlyno įvykiai, kai darbininkus, pareikalavusius geresnių darbo sąlygų, sutraiškė sovietiniai tankai. Paskui buvo Čekoslovakija 1968aisiais, Lenkija 1970aisiais, 1977aisiais, 1980aisiais, kol galų gale soclageris griuvo su baisiu trenksmu. Aišku, šiandien ne vienas ilgisi to anuometinio socialinio saugumo, kai (beveik) visi buvo vienodai biedni, bet užtai mažiau suko galvą dėl darbo, buto ar pensijos – kažkokiu būdu tai pavykdavo išspręsti. Na, o labiausiai įtikusių valdžiai laukdavo kelionė į Vengriją, kuri buvo beveik Vakarai. Tiesą pasakius, buvo dar Jugoslavija, bet ten leisdavo tik politiškai patikimus.
Kažkaip pagalvoji, kokią kainą už laisvę savo laiku sumokėjo vengrai, bet iki išsilaisvinimo iš post-stalinizmo jiems dar prireikė 46 metų. Beveik pusė amžiaus. O kai kam – visas gyvenimas.

Originally published at Grumlino palėpė. Please leave any comments there.

Bežiūrint EuroNews…

…užkliuvo du siužetai:
pirmas – NATO okupantų, ginančių Kosovo narkomafijos ir žmogaus organų kontrabandistų “valstybės” interesus, ir serbų mažumos Kosove, bandančios išsilaikyti protėvių žemės pakraštyje, priešprieša – serbai stovi aplink laužus prie savo barikadų, kaip kadaise mes Sausyje, prieš juos vokiečių kariai pilna kovine apranga ir ginkluote…
antras – ilga virtine einantys į mėsos turgų, kur ant grindų numesti Muamario Kadafio ir jo sūnaus kūnai, Libijos babuinai laisvės kovotojai su žmonomis ir mažamečiais vaikais – kažkaip nesiderina su naujų Libijos vadukų tauškalais apie demokratijas ir žmogiškųjų vertybių prioritetus. Naujasis Libijos premjeras, kai jo paklausė, kaip jis vertina šitą pasityčiojimą iš mirusių, kas Vakaruose labai negatyviai pateikia musulmonų įvaizdį, tesugebėjo kažką suvapėti apie taip ilgai engtus žmones. Na ką, panašu, kad kova dėl valdžios perdalijimo prasidėjo, ir misuratininkai nelabai kreipia dėmesį į Tripolio/Bengazio valdžią

Originally published at Grumlino palėpė. Please leave any comments there.

Apie valdžios galimybes

Bežiūrint visas tas graikijas ir kitokius volstrito užėmimus, kilo tokia mintis:
Šitie žmonės nesuvokia, jog valdžia negali vieniems duoti kažko, prieš tai to kažko neatėmusi iš kitų. O kažkas tiesiog manipuoliuoja šitais naivuoliais…

Originally published at Grumlino palėpė. Please leave any comments there.

Parafrazė duota tema

Iš čia

Originally published at Grumlino palėpė. Please leave any comments there.

2011-07-20 apsilankymas Ragutyje

Šiemet su kolegomis Rokiškiu Rabinovičiumi ir Vidmantu apsilankėme Kaune įsikūrusiame bravore Volfas Engelman (ex.Ragutis). Apžiūrėjome gamybą, paragavome įvairių alaus rūšių, susipažinome su jų muziejuku.
Kažkada teko būti dabar jau nužudytame Klaipėdos Švyturio bravore, tai tuomet man didžiulį įspūdį paliko technologinės linijos ir daugybė nerūdijančio plieno vamzdžių ir cisternų. Panašiai ir dabar: alaus gamybą įvardinčiau kaip Heavy Metal Aišku, kai aš savo alaus cisterną jau išgėriau, tai mane labiau domino giros gamyba, kuri irgi įspūdinga.
Alaus degustacija man gavosi biškį su konfūzu, bo šeimininkų alų įvertinau tik pusėtinai. Ale už tai sąžiningai
Kas labai patiko – nedidelis jų muziejukas, kuriame renkama įvairi su bravoru susijusi istorinė medžiaga, t.y. bandoma susivokti savo istorija. Aišku, tam tikra prasme tai ir marketinginis triukas tipo “Va kokia mūsų istorija!”, tačiau tai nesumažina pačios ekspozicijos vertės, nes ji atspindi ir tam tikros Kauno vietos istoriją.
Aha, o pabaigai – nedidelė fotogalerija
( Read the rest of this entry � )

Originally published at Grumlino palėpė. Please leave any comments there.