2011: Šiandien prieš 89 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos
1922 – March on Rome: Italian fascists led by Benito Mussolini march on Rome and take over the Italian government.

Mūsų mentalitetas kažkaip yra nusistatęs prieš italus. “Aj, makaronininkai” – standartinė reakcija. Tik kažkaip pamirštame, kad automobilis, leidęs išsipildyti daugelio TSRS šeimų svajonei važinėtis nuosavais ratais, atėjo iš Italijos kartu su visa gamykla. O visam šitam pagreitį davė būtent Benitas Musolinis, kuris po juodmarškinių žygio į Romą tapo Italijos premjeru ir padarė ten tvarką. Ir tokią tvarką, kad daugelis vyresnio amžiaus italų jį atsimena kaip “žmogų, kuris privertė traukinius atvažiuoti laiku”. Kuris Italiją ne tik automobilizavo, bet ir nutiesė autostradas, ne ką prastesnes nei Vokietijoje. Kuris sukūrė Italijos kariuomenę, karo aviaciją ir karinį jūrų laivyną, kurie Antrojo pasaulinio karo metais sukėlė daug rūpesčių sąjungininkams įvairiuose frontuose (jei neprisiminti visiškai nepasiruošusių žiemai italų karių avantiūrois ties Stalingradu).
Sakote, žaviuosi Musoliniu? Ne, tiesiog tarpukaris Europoje buvo toks metas, kai po Pirmojo pasaulinio karo nusilpusiose ar naujai susikūrusiose valstybėse visų geriausiai tvarkėsi autoritariniai režimai. O demokratiniai režimai, tokie, kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija, po Miuncheno suokalbio praktiškai atriško rankas Hitleriui jo kelyje į Antrąjį pasaulinį karą.
Kiekvienam laikmečiui savi lyderiai. Tik bėda, kai lyderiai tampa vadais-vadukais. Kaip kad A.Smetona, savo laiku užgniaužęs kelią kairiųjų jėgų atėjimui į valdžią Lietuvoje, įsijautė į tautos vado rolę ir pamiršo apie pačią tautą. O už tai tauta 1940aisiais be didesnio gailesčio jį palydėjo per upelį. Panašiai baigė ir Musolinis – kadaise sutiktas kaip gelbėtojas iš chasos, dienas baigė sušaudytas komunistų ir pakabintas aukštyn kojomis.
Originally published at Grumlino palėpė. Please leave any comments there.