grumlinas

Vakra mano brangiausioji buvo Kauno Halėje koncerte naujų mokslo metų pradžios proga. Viskas čiki, tik biškį šiurptelėjo, kai iki koncerto pabaigos likus dar trejetui dainų, nemaža dalis pedAgoų pašoko ir rovė lauk iš salės į rūbinę. Na, koncertui pasibaigus ir paplojus atlikėjams, normalioji salės dalis irgi pasuko link tų rūbinių. O ten – mūšis prie Poltavos, kur garbingo amžiaus bobulytės-mokytojytės taiko viena kitai alkūnėmis paskutinius dantis išmušti, kad tik iki savo ploščiaus greičiau dasibrautų Na vėlgi normalioji salės dalis sustojo ramiai eilėn, o kai brangiausioji numetė frazę, kad “Ko gali mokinius išmokyti tokie nesugebantys mandagiai elgtios mokytojai?”, tai ji apsidžiaugė, kad tos bobulytės neturi lazerinių akių, bo iš jos būtų likusi tik pelenų krūvelė
Galų gale po viso vyksmo išėjusi laukan, brangiausioji primetė, kad prie sustojimo Parodos kalno viršuje bus beprotnamYs, tai pasivaikščiodama nulipo žemyn ir ramiai įsėdo į pustuštį mikriuką. O va kai mikriukas užvažiavo į Parodos kalną, tai prie sustojimo jo laukė ~~pasiutusių babuinų orda~~ pedAgogų minia, pasiryžusi šturmu paimti mikriuką. Ir ėmė… taip ėmė, kad mikriuke ramiai sau sėdėjęs treninguotas gezas su kokakolos skardine rankoje neištvėrė ir prabylojo: “Gerbiameji, nelipkite visi, sėdimų vietų nedaug, o laikytis nėra už ko, važiuoti nesaugu!” Aiškiai gezas grįžęs iš anglijų-airijų, kur lietuviai nori-nenori, bet pramoksta elgtis tarp žmonių, tad turi suvokimą, kaip funkcionuoja visuomeninis transportas. Bet fig, gezo balsas padAgogams neįdomus, o vairuotojui keleiviai pinigą neša Pritutijo pilną mikriuką. Šiaip viskas čiki, bet va gezui prireikė išlipti ir jis mandagiai paprašė jį praleisti. Spėkit iš trijų kartų, ar Lietuvos mokytojas, kniurkiantis apie baisius mokinius, patys turi bent kokį supratimą apie mandagumą? Teisingai, teisingai – neturi ir turėti negali, nes vienas dalykas iš kitų mandagumo reikalauti, o visai kitas – pačiam mandagiu būti. Tarp jų tiesioginė koreliacijos nėra…
Anyway – atsiprašinėdamas prasimušė gezas iki išėjimo, išlipo. Ką pagalvojo tas emigrantas apie čia likusius tautiečius – nežinome, bet gal ir nereikia stebėtis, kad tie, kas išvažiavo – noru grįžti nedega