Apžiūrėjus Stounhendžą (tam užtrukome valandą) ir nusipirkę šokiųbeitokiųsuvenyrų, susiruošėme atgal. Autobusas sustoja ten, kur mus išleido, tačiau atgal grįžti anrame aukšte pirmoje eilėje nepavyko: mūsų vietas užėmė pora kažkokių eks-jugoslavų su kupeta vaikų. Nors paskui jie pasigailėjo savo naglumo 
Pakeliui iš atobuso lango apžiūrėjome netoli Stounhendžo supiltus milžiniškus pilkapius ir šoniniais keliukais pasukome atgal. Labai nustebino laukuose laisvai bevaikštinėjantys fazanai. Na, o paskui pasukome išvis į labaivingiuotąkeliuką, besileidžiantį į upės slėnį. Eks-jugoslavai, visą kelią pliurpę, nuščiuvo ir įsikibo į rankenas
Laimei, nusileidimas nebuvo ypač ilgas, paskui keliukas tiesiog buvo siaurokas. Kol galų gale pasimatė Solsberio pakraščiai, bet apie Solsberį – kita istorija.
Fotkių nedaug – nemažą kelio dalį pralynojo smulkialietis 
( Read the rest of this entry )
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.