Rosijanija bus performatuota?

Žvelgiant į tai, kas vyksta su Rosijanija ir aplink Rosijaniją, man susidaro įspūdis, kad ta šalis, savo beprotiškais veiksmais įsivariusi save į tarptautinę izoliaciją, civilizuoto pasaulio dabar pamažu stumiama link kažkokio taško, kuriame įvyks esminiai jos pokyčiai. Arba galbūt net pakeitimai. Senukas Kisindžeris jau užsiminė apie tai, beje.
Tas beviltiškas blaškymasis, tai uždraudžiant parmezaną ir chamoną, tai straipsnius Vikipedijoje, tai užsienietiškus skalbimo miltelius tiesiog rodo, kad nebežinoma, ką daryti artėjančio ekonominio piesieco akivaizdoje. Nėra nacionalinės idėjos (duchovni skriepai kelia bent kiek protą naudojančių žmonių pašaipą), galinčio suvienyti tautą, siaubinga korupcija ir totali teisėsaugos erozija, kurias bandoma pridengtio gerojo caro Putlerio kultu, varo visuomenę link visiškos nevilties, kurios rezultatu gali būti arba fašistinis režimas, arba totalus valstybės kolapsas a la revoliucija.
Nors… kai aš pažvelgiu į visus tuos trūkčiojimus, man kai kada susidaro įspūdis, kad vos ne sąmoningai žlugdomas Rosijanijos valdžios ir net asmeniškai Putlerio įvaizdis. Debiliški potvarkiai, vis bloginantys gyventojų padėtį, anksčiau arba vėliau gali išsilieti į paramą Putlerį nuversiančiai chuntai. Juolab, kad tokios chuntos galimas vadovas a la Sergejus Ivanovas jau kaip ir įvardintas. Juk laiko ir resursų Rosijaniją valdančiai klikai iš esmės nebeliko. Ir Putleriui prieš akis arba Hagos tribunolas, arba rūmų perversmas, arba pasitraukimas savo noru dėl sveikatos būklės. Ir čia kažkaip panašu, kad gali būti, jog vieną dieną paaiškės, kad Putleris iš esmės persidirbo ir paskutinių dviejų metų jo veiksmai yra padidktuoti, hmmm, neadekvataus pažiūrio į pasaulį, todėl jis pavargo ir išeina (c)Jelcinas, palikdamas politinio manevro erdvę savo įpėdiniui.
Bet pasaulis jau nebelinkęs tikėti ir pasitikėti Rosijanija. Kartagina turi būti sugriauta.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.