Apie šaltį
Jan. 6th, 2016 05:30 amTaigi, vakar beveik įkliuvau su savo pepelacu į šalčio pinkles. Pasižiūriu atsibudęs mobiliake orus: -22C. mjooo, nujooo, chujooo… Neaišku, kaip vesis, bo prie -15C teko pašildyti porą kartų ire pabrūžyti, kol užsikūrė. Išeinu laukan, pepelacas optimistiškai roso -20C – tipo šilčiau darosi. Nu ką, įjungiam-palikom šviesas, kad akumaas prašiltų, pašildom žvakes kartą, suktelim nevesdami, pašildom antrąkart, suktelim nevesdami, nu ir po treąio pašildymo teu-teu-teu-teeeuuu-teeeuuu-teeeuuu-brm-brm-brmmm-drrr-brummmm. Pasikratė ir užsikūrė. Uffff…
Karštaimylimaedarbelyje su kolegom padiskutavome, kad gal reiktų pakrauti akumą, bo mažai važinėjuosi, gal išsikrovė. Bo kuro filtras valytas, zirzelinas tik iš kolonėlės. Ale paskui kažkaip įtarimas kilo ant pašildymo žvakių – gal kokia nudvėsus? Kolega pažėjo tas žvakes. Nu ką – iš 4 tik viena gyva 😀 Škias, kompresija gera, akumas geras, kad prie -20C tik su viena žvake užkūriau. Nusipirkome žvakes, pakeitėme, kūrėsi iš pusės pasukimo 
Šįryt situacija analogiška: mobiliakas -22C, pepelacas -20C. Obetačiau – po dviejų prasukimų bru-bru-bru-bruuuummm. Vienžo, šaltis – geriausias techapžiūros specas 😉
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
