Lidlas, Lidlas, ir po Lidlo

Taigi, vakar mudu su brangiausiąja pagaliau nuvažiavome iki Lidlo-Šilainiai. Esame buvę Lidluose Lenkijoje, niekuo ypatingu nesužavėjo, nu bet čia gi reikia pagaliau pažėti vietinį artefaktą.
Akivaizdžiai aišku, kad Lidlas netaps mūsų mėgstamiausiu/lankomiausiu prekybcentriu, kaip kad ir Lenkijoje mes jį teaplankome kartą metuose, preferuodami Kauflandą ir Tesco. Kodėl? Prekių asortimentas. Pagrindiniai lietuviški prekybtinkliai praktiškai persidengia pagal asortimentą kokiais 60%, jei ne daugiau. Ir tame persidengime sėdi beveik visi mūsų mėgstamiausi -> perkamiausi produktai, tad mums dzyn kur apsipirkinėti ant Lietuvos. Lidle gi yra kažko įdomaus ir skanaus, bet ničnieko, ką mes pastoviai naudojame, bo mėgstame. Pvz., esame pripratę prie 40% grietinės ar Ventos sviesto – jų Lidle nėra. O tai, kas yra, dar neišbandyta ir kelia abejonių. Analogija – išbandėme lenkišką pieną ir grietinę – ir grįžome prie lietuviškų, bo nepatiko. Taip kad važiuoti į du prekybcentrius nėra prasmės. Ok, radau Lidel kažko, kas sudomino ir patiko, bet tai ne kasdieninės prekės, o ir nepakeliui. Lenkijoje tas pats – Kauflandas ir Tesco iš esmės geriausiai padengia mūsų poreikius, Lidlui tiesiog nebelieka vietos, o ir laiko gaila važinėtis.
Anyway – svarbiausia yra tai, kad Lidlas privertė kitus prekybtinklius stabdyti įtartinai panašų kainų augimą, prasidėjusį metai prieš euro įvedimą, o ateityje (tikėsimės) privers gal tas kainas ir pamažinti.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.