Apie sveikatos klausimą

Pažįstamas permetė man nuorodą ir paklausė nuomonės, ką aš apie tai galvoju. Nu ką, visų pirma galvon atėjo liaudiška išmintis: „Yra žmonių, galvojančių, kad jie yra ypatingi, o jie tiesiog yra idiotai“.
Spėkite, iš kur paimta citata:
„Tačiau susirgus svarbiausia tampa gauti efektyvų gydymą. Tam dėmesį skiria ir kiekviena pažangi valstybė, užtikrindama gydymo paslaugas, prieinamas kiekvienam piliečiui, nepaisant jo socialinės padėties. Tai nacionalinės svarbos uždavinys, glaudžiai susijęs ne tik su visuomenės gyvenimo kokybe ir bet ir su makroekonomika.
Teisė į sveikatą ir jos priežiūrą yra fundamentali žmogaus teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje. Tai yra pareiga, kurią valstybė privalo įgyvendinti.“
Teisingai, neatspėjote, nes tai yra dabar pradėtos lipdyti vyriausybės programinis priešrinkiminis dokumentas. Aišku, rinkimai praėjo, dabar galima baigti žaisti smegenų pudravimą, nors vis tik turiu įtarimą, kad šaltos maudynės jūroje vistik gali sunkiai pažeisti smegenis, jei jau jos sugeneravo tobulą frazę:
„Todėl reikia padaryti taip, kad žmogui kaskart atvykstant į ligoninę būtų vis sunkiau ten gulėti. Kai žmogus atvažiuoja į ligoninę antrą kartą, jis jau guli dviaukštėse lovose.“
Nuoširdžiai linkiu atsidurti tose dviaukštėse lovose tiems litowcams, kurie prabalsavo už šitą nesusipratimą. Nors šiaip tai yra dar kur plėsti mintį: trečiąkart atvykstantiems į ligoninę tiesiog taikyti priverstinę eutanaziją. Kiba reiks apsiūlyti naujai vyriausybei tokį paprastą sveikatos apsaugai skirtų lėšų taupymo būdą?
O pabaigai dar viena liaudies išmintis: „Koks bebūtų durnius, visuomet atsiranda už jį baisesnis. Durnius su iniciatyva.“

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.