Begeriant rytinę kavą: tolerantiška pasaka apie Raudonkepuraitę

[grumlinas]

Radau pas vieną iš LJ kolegų, panašu, kad pamažu, bet užtikrintai ritamės link šitokių dalykų

Kartą didelio ir gūdaus miško pakraštyje gyveno jaunas asmuo, vardu Raudonkepuraitė. Tame miške knibždėti knibždėjo beišnykstančių pelėdų ir retų augalų, kuriais tikrų tikriausiai būtų buvę galima nesunkiai pagydyti vėžį, jei tik kas nors būtų radęs laiko ištirti jų neabejotinai naudingas savybes.
Raudonkepuraitė gyveno ne viena, o kartu su globos teikėju, kurį ji paprastai vadindavo „mama“. Reikia pastebėti, kad Raudonkepuraitė buvo labai tolerantiškas jaunas asmuo ir vartodama heteronormatyvistinį terminą „motina“ ji visiškai nenorėjo duoti suprasti, neva tai biologiškai su juo nesusijęs globos teikėjas būtų buvęs kažkuo blogesnis.

etc.itd.

UPD. Kolegos Zeppelinus dėka gavome nuorodą į šaltinį ir pataisiau nuorodas

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.