grumlinas

Vistik įvykiai Maskvos Maniežo aikštėje nelieka mintyse taip be pėdsakų. Kažkaip prisiminiau prieš gerą savaitę Latvijos Karo muziejuje išgirstą pasakojimą apie latvių požiūrį į vokiečius ir rusus. Carinėje Rusijoje latviai buvo tradiciškai antivokiški – Livonijos ordino palikimas, kai 5% vokiečių kilmės baronų valdo bene 80% žemės, o latviai pas juos baudžiavoje. Tad nenuostabu, kad, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir Rusijai susidūrus su rimtomis karinėmis problemomis, latviai entuziastingai stojo į latvių šaulių pulkus ir šauniai kovėsi prieš vokiečius – gilios tradicinės antivokiškos nuotaikos darė savo. Tarpukariu vėlgi – pagrindinis numatomas priešas buvo Vokietija, Rusija/TSRS buvo laikoma kur kas draugiškesne. Ir štai atėjo 1940ieji, kai Rusija/TSRS užgrobė ir prisijungė Baltijos valstybes. Ir užteko VIENERIŲ sovietinio režimo metų (kuriuos latviai vadina “Baisieji metai”), kad latviai su gėlėmis kaip išvaduotojus sutiktų įžygiuojančius vokiečius. Ir ne tik sutiktų, bet ir savanoriškai (ir ne visai, bet visgi ) stotų į Waffen-SS organizuotus nacionalinius latvių junginius ir šauniai kautųsi prieš Sovietus. Keli šimtai metų antivokiškų nuotaikų buvo nušluotos per metus… Sąmonės ir savimonės lūžis…