grumlinas

Kažkada Rokiškis Rabinovičius, berašydamas straipsnį NK, uždavė klausimą Google+ jūzeriams: kodėl Google+ yra visiškas šlykštus blogis ir kodėl Google+ yra visiškas tobulas gėris.
Į tai aš atsakiau (ir būtent toks atsakymas pateko į NK):
Gėris: leidžia bendrauti su aibe įdomių asmenybių, kurias pasirenki pats
Blogis: pastoviai reikia eliminuoti aibę neįdomių asmenybių, kurios tave pasirenka

Iš tikrųjų šitai tinka apibūdinti ir kitiems socialiniams tinklams tipo Feisbukas, LiveJournal etc. Tik va tuose tinkluose man visada kyla klausimas: “O kas visi tie žmonės, kurie mane pasirenka į friendus?” Na, giminės – suprantu; draugai – irgi aišku; mano tinklaraščio skaitytojai – ok. Bet juk (ir ne tik mano atveju) atsiranda aibė asmenybių, apie kurias aš pirmąkart sužinau tik tada, kai jie pasiprašo juos įtraukti į friendų sąrašus, kad galėtų skaityti mano įrašus (apskritai bet kokius įrašus Feisbuke ar neviešus įrašus Google+ ar LiveJournal). Tvarkoje, aš juos pafriendinu (apsižiūrėjęs, ar tai ne kokie botai ar gryni reklamščikai) – nerašau nieko tokio, kas pažeistų mano asmenines nuostatus ar įsipareigojimus kitų asmenų/organizacijų atžvilgiu. Didžioji dalis jų taip ir lieka tyli-nebyli, kažkiek po kiek laiko atsifriendina. Tipo atėjo, apsižiūrėjo, patylėjo, išėjo. Labai nedidelę dalį kai kada tenka ištrenkti už nederamą elgesį, bet tai vienetai per metus. Aišku, velniop juos, nesiveržiu turėti baisinius skaitytojų sąrašus, bet man vistiek tebelieka klausimas: “Kas visi tie žmonės?”

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.