1940.01.20 – Prezidentas Antanas Smetona Lietuvos kariuomenės vado pareigas pavedė eiti generolui Vincui Vitkauskui
Na ką, tądien Smetona padarė esminę klaidą – paskyrė išdaviką (nežiūrint jo praeities nuopelnų) saugoti Lietuvos… Tad nenuostabu, kad, nepraėjus nė pusmečiui, Lietuvos kariuomenė, neiššovusi nė šūvio, pasidavė RKKA…
Man asmeniškai Vitkauskas yra vienas šlykščiausių sovietinio režimo kolaborantų. Ir tik nereikia aiškinti apie beviltišką Lietuvos kariuomenės padėtį, bandant priešintis sovietams – Danijos kariai savo laiku pasipriešino vokiečiams lygiai tokioje pat beviltiškoje situacijoje, bet užtai niekas po to negalėjo kalbėti apie liaudies džiūgavimus, sutinkant okupantus…
Tiesą pasakius, kai skaitau tą perdimą vandenin apie Žaliojio tilto skulptūrų likimą “griauti/palikti”, tai mane stebina, kodėl tų pačių megztaberečių iki šiol su žeme nesulyginti visokių vitkauskų bei sniečkų kapai… Juk tai realūs kolaborantai, skirtingai nuo balvonų…
Aišku, su mirusiais nekariaujama…
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.