Kai kada reikia privažiuoti arčiau…

[grumlinas]

Važiuoju čia kada ryte į karštaimylimądarbelį, žiūriu – tokia jau garbingo amžiaus moteriškė abiem rankom apsikabinusi medį. “Nugerazzz, iš pat ryto JAU…” Privažiuoju arčiau – ogi pasirodo, ji gano ant ilgų pavadėlių du nediddukus terjeriukus, o šie apibėgo medį iš priešingų pusių ir varo toliau pirmyn, kol šeimininkę pritempė prie medžio. Kur ją, perdedančią abu pavadėlius į vieną ranką, aš ir užmačiau…

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.