grumlinas

Nežiūrint Pasaulio pabaigos™, Kalėdų ir Naujamečio, prie žydrųjų ekranų, tfu, kompų monitorių vistiek susirinko kažkiek mano ištikimųjų skaitytojų. O aš kažkaip esmi apniktas tingulio po tiekos išeiginių dienų, kad net nežinau, apie ką čia berašyti. Metinį Lietuvos istorinių įvykių komentarų ciklą užbaigiau, naujo ciklo pakolkas nesugalvoju, tad pakolkas teks parašinėti bile ką bile kaip. Tiesiog norisi neįsipareigoti nei sau, nei kitiems pastoviai tematikai, nes nežinau, kiek ji mane galėtų giliai užkabinti.
Pernai užbaigiau mūsų britaniškųjų atostogų fotoreportažų ciklą, o prieš akis yra krūvelė aplankytų-apifotkintų Lietuvos dvarų, kuriuos pamažu tikiuosi paviešinti savo dvarinėjimų tinklaraštyje, taip kad ten šioks toks darbų frontas nusimato.
Čia gi tradiciškai bandysiu fiksuoti tai, kas mane sudomino/man nutiko, na o dar – gal skaitytojai sugeneruos kokių idėjų ar išreikš pageidavimų. Nes pvz. kai kada peržvelgiu nustojusio rašyti savo bloge kolegos scanios (niu-niu-niu, tingėti negražu!) komentarus prie mano įrašų – ir kyla minčių tai kažkaip išplėsti. Gal tai realizuosiu, matytsim. O visa kita – kaip man susigeneruos, važiuojant į karštaimylimądarbelį, kai tiesiog judi nuo šviesaforo prie šviesaforo, stebėdamas priekyje važiuojantį, o galvoje sukasi mintys beigi pusmintės.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.