Apie emigracijos naudą
Oct. 13th, 2013 06:30 amKažkada, kai 1994m. atsikėlėme gyventi į Vilijampolę, tai buvo vienas saugiausių miesto rajonų – “daktarams” visų mažiausiai reikėjo policijos dėmesio, tai jie ten patvarkė visą smulkmę. Naktį galėjai sau ramiai vaikščioti, jokių vagysčių ar plėšimų. Vėliau, kai “daktarus” susodino ir smulkmė vėl atsigavo, prasidėjo betvarkė – vagystės iš butų/automobilių, automobilių nuvarymai etc.itd. Nktinis policijos patruliavimas, netgi su šunimis, tapo norma. Prasidėjus emigracijai į ispanijas/anglijas, ten patraukė naujų dirvonų arti ir smulkmė ir kriminogeninė situacija vėl žymiai pagerėjo. Su tuo teko susidurti praėjusį savaitgalį. Paravarau namo penktadienio vakare, pastatau Padangiuxą, įkišu į durų spynelę raktelį (distancio batareikai kaput) užrakinimui, išsikraustau parsivežtas gėrybes ir nueinu namo. Taip, taip – neužrakinęs awto, kuris sau ramiai prastovi nejudintas ir šeštadienį
Sekmadienį apie vidurdienį susiruošiam važiuoti – čiupt-čiupt raktelio – neyra… Išeinu laukan – yep, raktelis durelėse… Emigravo matomai iš mūsų rajono smulkmė, kuri anksčiau būtų aiškiai pasidomėjusi, kas ten viduje. Nu ir dar, aišku, citroenas gi, joks ne awto… ![]()
Tfu-tfu-tfu per kairį petį!
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.