grumlinas

Šįryt važiuodamas karštaimylimandarbelin susimąsčiau,koks visdėlto gėris yra dirbtinis apšvietimaws. Tiek gatvių lempos, tiek automobilių prožektoriai. Pabandykime įsivaizduoti kelionę tamsiu paros metu prieš kokius pusantro šimto metų… Brrr… Na gerai, name galėjai naudotis kokiom žvakėm ar aliejinėm lempom, atstumai nedideli, kaip ir užtenka tos šviesos. O einant kokiu taku ar važiuojant keliu, jei nešvietė Mėnulis? Fakelai? Didelės žvakės? Matomumas buvo aiškiai atsiprašant… Turbūt tada žmogus buvo žymiai labiau šviesos vaikas, nei dabar? Nors – žieminė depresija niekur nepasidėjo.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.