grumlinas

Vakar vakare sumąsčiau kažko užkąsti. Šiais sunkiais laikais, kada išsirinkti iš milžiniškos pasiūlos tapo rimtu iššūkiu, tenka pamąstyti, ko gi norisi.
Galų gale sumąsčiau ekstra paprastą ir greitą patiekalą: atsidariau žirnelių skardinikę ir susimaišiau su majonezu. Skaniai bevalgydamas, susimąsčiau, kad valgau du didžiulius sovietmečio deficitus: žaliuosius žirnelius ir majonezą. Tie, kas gimė po 1990ųjų, turbūt sunkiai įsivaizduoja, kad žirneliai ir majonezas paprastam tarybžmogiui priklausė vieną kartą metuose: prieš Naujuosius Metus. Na, kai kada to gėrio dar būdavo išmetama prieš Kovo 8ąją. Ir psio. Nebent turėjai kokį nors blatą parduotuvėje ar bazėje. Arba buvai aparatčikas su teise gauti maisto spec-paketus. Arba nepatingėdavai pavažiuoti iki Minsko arba Maskvos. Kaip nebūtų keista, Minske to gėrio būdavo beveik pastoviai. Na, nebent majonezo “Provansal’” tai tikrai. Maskvoje su tuo buvo biškį geriau, jei turėdavai sveikatos ir laiko atstovėti eilėse. Kaip ir kavos pupelių arba arbatos “Bodrost’”.
Tai va kokios mintys apie tai, kaip “prie ruso geriau buvo” kai kada ateina galvon, bekapojant tokį paprastą patiekalą.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.