grumlinas

Važiuojant į karštaimylimądarbelį ir iš jo, galvoje kai kada susigeneruoja mintys, vertos užfiksavimo (bet jau sau pačiam atsiminti). Tai va, susimąsčiau, kada gi vokiečiai 2PK metais pradėjo suvokti, kad karas iš esmės ~~prašiktas~~ pralaimėtas ir artėja atpildas? Nepavykus Maskvos užėmimui 1941ųjų rudenį, užlinkus blickrygui? Turbūt ne. Po Stalingrado katastrofos 1942/43iųjų žiemą, žuvus Pauliaus armijai? Irgi gal dar buvo vilčių atsilaikyti. Po 1944ųjų totalinio fronto linijos ištisinio „trumpinimo“, kai sovietų gaujos įsiveržė į Rytprūsius? Čia jau gal šilčiau. Ar tik po to, kai sovietai įsiveržė į Berlyną ir vokiečių kariai priešinosi tik todėl, kad davė priesaiką?
Kodėl tas klausimas kilo? Gal todėl, kad man dabar įdomu, kada rosijanai suvoks, kad Putlerio avantiūra Ukrainoje iš esmės pražudė Rosijaniją? Kada suvoks, jog iš Donbaso reiks pasitraukti? Jog iš Krymo irgi reiks išsinešdinti? Ir kad reikės mokėti reparacijas savo statytinių padarytai žalai atlyginti? Tai nutiks ne šiandien, ne ryt, bet ir Aloyzičių patvarkyti prireikė ne vienerių metų – pirmoji agresija – Austrijos anšliusas – juk įvyko 1938 metais. Ilgi 7 metai iki Aloyzčiaus šūvio sau į smilkinį. Žėsim, gal Putleriui tas skaičius bus mažesnis 😉

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.