Apie savąjį veidą

[grumlinas]

Važiuojant į karštaimylimądarbelį ir iš jo, yra proga leisti laisvai pasiganyti mintims, kurios kai kada papeša tokios žolės, kad oj-oj-oj tik laikykis 😉
Tai va ir sumąsčia čia neseniai, kad niekas nėra matęs savojo veido. Ok, esame matę jo veidrodinius atspindžius ar atvaizdus nuotraukose/piešiniuose, bet apart nosies ir liežuvio galiukų – nesame jo matę, skirtingai nei rankos ar kojos.

P.S. Žinau, žinau: „Matysi kaip savo ausis“. Čia irgi iš tos pačios operos.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.