Lietuva rudeniop

[grumlinas]

Kadangi mano geresnioji pusė išsiatostogino į šiltus turkų kraštus, tai mudu su Čipsu dabar gyvename grynai vyrišką gyvenimą, t.y. valgyt, internetint/žaist ir miegot 😉 Sumąsčiau vakar, kad noriu Išlaužo žuvies, tai pavažiavau. Yep, pasirinkimas puikus, prisipirkau rūktos ir keptos. O paskui nutariau, kad jau tokis gražus oras, prasukt ratuką, kažką pažėti/pafotkinti. Pasižiūrėjau į atlasą – keli piliakalniai apylinkėse, tai nuvažiavau link Pačiudiškio piliakalnio. Pakeliui pafotkinau gražių vaizdelių.

---

Kažkaip jau buvau pripratęs, kad daug kur piliakalniai pažymėti rudomis nuorodomis, tai biškį nustebau, kad jokio ženklo prie Pačiudiškio piliakalnio nėra. Šiaip tai pastebėjau chakteringą kalvą, apžėlusią medžiais, bet va kaip prie jos privažiuoti arčiau? Atlasas rodė kažkokius tipo kelius, kurių vietovėje nelabai radau, tad apsukau kelių km ratuką, kol kažkokiais vienavėžiais kaimo šunkeliais vsitik privažiavau, gerokai nustebindamas ten besiganusias karves. Nujooo, jokių nuorodų, ženklų, rodyklių… Apėjau, apifotkinau, užslipau. Apžėlęs medžiais, apleistas, net paveldo stulpelio nėra. Viename šlaite iškasta tokia duobė – nei tai lobių ieškota, nei tai bunkeris kažkoks buvęs.

---

Sekantis planuose buvo Klebiškio piliakalnis. Pakeliui irgi dar pafotkinau rudeninės gamtos, juolab, kad diena tikrai nusisekė.

---

Klebiškio piliakalnį surasti irgi nebuvo lengva – atlasas vėlgi nelabai aiškiai rodė privažiavimą, tad teko pasivažinėti, kol pataikiau į reikiamą kelią, nes irgi jokių rodyklių ni-ni. Fotkėje jis atrodo sčyras ir nekaltas, o va su juo tai įkliuvau: laiptukų nėra, status kaip Lietuvos kelias į laimę. Į viršų užsiropščiau, o av atgal buvo oj-oj-oj – žemė šlapia, visa padengta šlapiais lapais. Čiuoži kaip ledu Atsargiai-atsargiai, saugodamas operuotą koją, šiaip taip nsuileidau ir pasižadėjau, kad daugiau į tokias avantiūras nesileisiu.

---

Važinėjant mane juokina daugybė Lietuvoje atsiradusių naujų „gatvių“. Aš suprantu, kad adresų registrams reikia pririšimo prie gatvių, bet vistiek juokinga. Kai matai miško keliukus, išdidžiai įvardintus „gatvėmis“ 😀 Lenkai šią problemą išsprendė kiek paparasčiau – visiškiems kaimams nereikia jokių gatvių tiesiog yra kaimo pavadinimas ir iš eilės suumeruoti namai. Na bet mes ne lenkai gi.

---

P.S.
Pradėjau pamažu naują projektą – susinešti į GoogleMaps visus Lietuvos piliakalnius, kad būtų galima keliones pasiplanuoti. Nzn, kad baigsiu, bo nekomercinis projektas 😀

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.