Šventvietė 2016-04-16
Apr. 18th, 2016 05:30 amGyvenimas kupinas keistenybiuų ir pavojų. Vos tik išeini už savo durų – tik ir lAuk, kad kažkas nutiktų. Kaip kad nuolat nutinka mudviem su brangiausiąja. Šeštadienio planai buvo paprasti – važiuojam iki Išlaužo, perkam rūkytos žuvies, tose apylinkėse apsukam porą piliakalnių ir namo. Mjooo, nujooo, nich*jooo… Važiuojame, šnekučiuojamės, kol supratome, kad nepateksime į Išlaužą. Bo jau kažkur ties Marijampole 😀 Kažkaip gavosi automatiškai, nors tu ką. Tai ir nuvažiavome ant liankų. Pravažiuodami pro Suvalkus, biškį apsišopinome (bo užsimanėme keptos anties, tai nusipirkome sekmadienio pietums), o paskui, be abejo, nuvažiavome į Šventvietę. Kapitališkai geras jausmas, kai ten kažkiek pasivaikštai, paskui prisėdi ant suoliuko ir tiesiog žiūri į tekančius Dauspūdos vandenis. Jokių žmogų, jokių civilizacijų…
Lietuvoej nesame radę tokios puikios vietos poilsiui. Ta prasme, ne aktyviam poilsiui su alumi ir šašlykais, o būtent atsipalaidavimui. Be abejo, minti 140 km, kad pasėdėti pusvalandį prie upės, nevisiems atrodo suprantamas dalykas, bet yra žmonių, kurie ir Lietuvoje savaitgaliui alaus pagerti važiuoja už 200 km. Šiaip mes vis bandome rasti panašią vietą ir Lietuvoje, tik kad pakolkas niekaip – nėra vidinio potraukio va taip atvažiuoti ir pasėdėti.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.












