LEGO dvarelis: medžiaga apmąstymams [9]
Aug. 29th, 2016 05:30 am![[personal profile]](https://www.dreamwidth.org/img/silk/identity/user.png){kind=small}
grumlinasŠis įrašų ciklas skirtas gal daugiau man pačiam užsifiksuoti tas studijas, kurias teko atlikti, kad mano LEGO dvarelio projektas būtų kiek įmanoma realistiškesnis, tačiau jų metu sukaupta medžiaga ir jos pagrindu sugeneruotos mintys gali sudominti ir kitus LEGOfilus. Pats projektas fiziškai dar nerealizuotas, nes vyksta galutinis permanentinis perprojektavimas.
Ankstesniame įraše kalbėjome apie LEGO kvantiškumą, susijųsi su detalių fiksuotais dydžiais. Šiandien pakalbėsime apie moduliarumą, t.y. didelių LEGO modelių sudarymą iš tam tikrų modulių.
Bepigu, jei konstruojamas didelis LEGO modelis bus stacionarus ir jam eksponuoti turime pakankamai didelę patalpą. „Didelis“ čia reiškia bent 60×60 cm plotą užimantį modelį. O jei tokio pastovaus ploto nėra? Arba LEGO modelis bus eksponuojams parodose ir jį reikia transportuoti? Tada prasideda inžinerinis galvAskaudis, ir optimaliausias sprendimas – moduliarumas 😉 , t.y. didelių LEGO modelių skaldymas atskirais tarpusavyje sujungiamais gabalais, kurie gali būti lengvai sujungti ir atskirti.
Bet pradžiai apie LEGO bazines plokštes, t.y. dideles plokštes, ant kurių surenkami modeliai. Iš esmės egzistuoja 2 pagrindiniai bazinių plokščių dydžiai: 48×48 studų/kyšuliukų (šios plokštės būna tik pilkos, todėl kai kada jos tiesiog vadinamos Big Grey Baseplate) ir 32×32 studų (šios būna įvairiaspalvės). 32×32 studų ploštės gali būti dalinamos perpus, gauname 32×16 studų plokštes, o šios dar perpus į 16×16 studų. Jos būna trupinamos ir toliau, bet konstravimui naudojami būtent šitie pagrindiniai dydžiai. Įsižiūrėję atidžiau, matome, kad plokščių dydžiai yra kartotiniai 16 studų, tad konstruojant didelius modelius rekomenduojama tą turėti galvoje.
Bazinių plokščių asortimentas
Kiekvienas konstruojamas modulis turi būti pilnai užbaigtas taip, kad kaimyniniai moduliai derėtų tarpusavyje. Modulių sujungimas yra kiekvieno konstruktoriaus reikalas, aš asmeniškai iš savo patirties ir peržiūrėtų sprendimų susikūriau savo paties sistemą, pagrįstą 16 studų kartotiniu. Iliustracijoje aiškiai matome, kaip lengvai galima sujungti skirtingų dydžių bazines plokštes. Esmė: ploštėje 16×16 studų per 2 studus nuo kievieno kampo uždedama kaladėlė 2×1 su apvalia skyle, į kurią bus įkišamas pilkas jungtukas (yra ir juodi jungtukai, tačiau jie skirti kietam jungimui ir vėliau taip sujungtus modulius labai sunku ardyti).
Bazinių plokščių sujungimo kombinacijos
Bazinių plokščių sujungimas detaliau
Dabar gi trumpai apie pamato dideliems modeliams gamybą. Pavyzdžiu paimsime 16×16 studų plokštę. Kaladėlių ir ploščių spalva juoda, bet tai tiesiog todėl, kad aš „ant greičio“ prisirinkau būtent tokių iš dėžės, skirtos rūšiavimui 😉
Visų pirma apeiname aplink ir užpildome tarpus tarp 2×1 kaladėlių su skylėmis.
Paskui surankiojame plokštes, kurios padengtų 16×16 studų plotą – tai bus tarsi modelio „grindys“.
Sekantis etapas – ant 16×16 bazinės ploštės išdėstome keletą kaladėlių taip, kad viršutinės „grindų“ plokštės galėtų remtis ant jų.
Tada ant bazinių kaladėlių klojame „grindų“ plokštes.
Galutinis rezultatas – tvirtas pagrindas, ant kurio galime konstruoti dalį savo modelio ir kuris dera su analogiškai pagamintais kaimynais.
(bus daugiau, kai bus)
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
