Balandžio 29 prieš NN metų

2011: Šiandien prieš 11 metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
2000 – įsteigta Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga;

Mjooo… modernūs krikščionys demokratai… dvi loginės klaidos trijų žodžių junginyje… buvo krikščionys kažkada modernūs, bet dabar? eikit jau… O “krikščionys demokratai” išvis skamba ironiškai – krikščionybė, reikalaujanti besąlygiško paklusnumo religiniams autoritetams, su demokratija tegali turėti tiek bendro, kaip kanalas su kanalizacija…

( Read the rest of this entry » )

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Dainelė prasibudinimui

Eric Clapton, Tina Turner, Phil Collins, Mark Knopfler & Elton John – Tearin’ Us Apart (Live Aid)

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Penktadienio mintis apmąstymui

Kai kada man atrodo, jog mums reikia kokių nors nelaimių ar problemų, kad tik turėtume su kuo kovoti.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

O koks bus užstatas?

Prisiminiau seną pasakojimą, vaizdžiai iliustruojantį, kaip bankai žaidžia į vienus vartus

---

Vienąkart senyvam indėnui prireikė 500$. Jis nuėjo iš savo rezervacijos į artimiausią miestelį, ten užėjo į nedidelį banką ir paprašė paskolinti tuos 500$.
Bankininkas išsitraukė paskolos formuliarą ir paklausė: “O ką gi jūs ruošiatės daryti su ta paskola?”
Indėnas atsakė: “Nusipirksiu karoliukų ir stikliukų, versiu karolius, vešiu į miestą ir pardavinėsiu”
Bankininkas pamąstė ir sako: “Na gerai. O ką jūs galite pateikti kaip užstatą?”
Indėnas, truputį pasimetęs, paklausė: “O kas tas užstatas?”
Bankininkas ėmė aiškinti: “Užstatas tai yra kažkas vertingo, kas galėtų padengti tuos pasiskolintus 500$ ir dar duotų truputį papildomų pinigų apmokėti mūsų rūpesčiams. Gal turite kokį automobilį?”
“O taip, Fordo sunkvežimuką, jam jau 30 metų, bet jis puikiai važiuoja”, – atsakė indėnas.
Bankininkas papurtė galvą ir vėl paklausė: “Gal tada turite namą?”
“O taip, vigvamą prie žuvingos upės”
Bankininkas su nedidele viltimi balse vėl paklausė: “Tai gal kokių galvijų?”
Indėnas išdidžiai atsakė: “O taip, aš turiu žirgą!”
“Puiku! Kiek jam metų?”
“Nebeatsimenu, šiaip jis nebeturi dantų…” – truputį nuliūdęs atsakė indėnas.
Bankininkas pasikrapštė pakaušį ir, jausdamasis kažkaip nepatogiai prieš seną žmogų, vistik davė indėnui pasirašyti reikalingus popierius ir įteikė tuos 500$.
______________
Po kelių savaičių senasis indėnas vėl įėjo į banką ir iš terbelės išsitraukė didžiulį ritinį banknotų. “Atėjau apmokėti paskolos”, – jis pasakė išdidžiai, įteikdamas bankininkui 500$ ir sutartą mokestį už banko rūpesčius.
Bankininkas niekaip negalėjo atitraukti akių nuo didžiulio banknotų ritinio indėno rankoje ir paklausė: “O ką jūs ruošiatės daryti su likusiais pinigais?”
Indėnas pamąstė ir sako: “Pakišiu po akmeniu prie vigvamo”
Bankininkas žioptelėjo ir išlemeno: “Tai gal tada padėkite indėlį mano banke?”
Indėnas, truputį pasimetęs: “O kas tas indėlis?”
“O, indėlis tai kai jūs mums atiduodate savo pinigus saugojimui, o po to, kai jums jų prireikia, mes jums juos grąžiname su nedideliu mokesčiu už jūsų rūpesčius”
Senasis indėnas persisvėrė per stalą ir paklausė: “O ką jūs turite užstatui?”

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.

Basetėliai sugeba netgi bėgioti

Bevartaliojant fotoarchyvus, radau kolegos Voldemaro atsiųstus kadrus iš 2010-11-06/07 Tartu tarptautinės šunų parodos. Taip bėgant ringe, galima užsidirbti ir rozetę… Gražus duetas.
Nors šiaip daug kas laiko basetėlius nemokytinais

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.