grumlinas

2011: Šiandien prieš 32 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1979 – Third Indochina War – Cambodian-Vietnamese War: Phnom Penh falls to the advancing Vietnamese troops, driving out Pol Pot and the Khmer Rouge.

Ilgą laiką man tai buvo pats nesuprantamiausias karas iš visos tos Indokinijos kebeknės. Regis, amerikiečiai išsikraustė iš ten 1973m., paskui vienas po kito perėjo komunistinių jėgų kotrolėn Laosas, Kambodža ir Vietnamas. Viskas čiki, liaudis pasišokinėdama stato socializmą. Ir staiga lenkų spaudoje (buvo toks puikus politinis-visuomeninis iliustruotas savaitraštis “Perspektywy”) pasirodo nuotraukos, kur rodomi nukauti kariai bei civiliai ir rašma apie susirėmimus trap Kampučijos ir Vietnamo. Nu bet gi abi tos šalys socialistinės, kokio galo kariauja!? Sovietinė spauda, berods, kantriai tylėjo, kol 1978m. pabaigoje buvo pranešta apie Heng Samrino nacionalinio gelbėjimo vyriausybės sudarymą ir Kampučijos išvadavimą iš polpotininkų jungo. Paskui pasipylė baisūs kadrai ir informacija apie masines žmonių žudynes. Aišku, sovietinė propaganda visaip vengė aiškiai pasakyti, jog tai buvo vienas iš komunizmo kūrimo variantų, bevelijo viską versti maoistiniams nukrypėliams nuo tesingo tarybinio socializmo-komunizmo kūrimo kelio. Paskui buvo Kinijos-Vietnamo karinis konfliktas, kuris dar labiau sujaukė visą vaizdą – Vietnamas socialistinis, Kinija irgi, juk TSRS ir Kinija taip padėjo Vietnamui kariausjant prieš amerikonus, ko jie vėl nepasidalino, nu?
Dabar, žvelgiant iš perspektyvos ir turint daug daugiau informacijos, žymiai aiškesnė visa ta sudėtingų santykių mozaika, bet tuomet tikrai galva sukosi, bandant totalioje sovietinėje informacinėje tyloje suvokti, kas gi nutiko…

2009: Šiandien prieš 50 metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1959 – The United States recognizes the new Cuban government of Fidel Castro.

Šiandien mes turime unikalią galimybę skaityti apie Kubos revoliucijos kelius ir klystkelius, apie JAV bandymus nuversti revoliucinį Kastro režimą, apie Kubos krizę, pastačiusią pasaulį ant atominio karo slenksčio, apie ilgus ekonominės blokados metus. Visa tai dabar sukondensuota istorijos knygose ir (bent taip jau mes manome) sudėliota į savo vietas. O tuo metu viskas vyko “live” – kubiečiai džiaugėsi pergale ir laukė pažangių permainų, amerikiečiai manė, kad į valdžią atėjo eilinis “revoliucinis” režimas, kurį bus nesunku prisijaukinti ir toliau laikyti Kubą JAV naktiniu klubu, kazino ir viešnamiu. Deja, barzdočiai gan greitai pasuko keliu tolyn nuo Amerikos, nors būtent JAV nenoras greitai pradėti bendradarbiavimą su Kastro ir privedė prie to, kad Raulio Kastro ir Ernesto “Če” Gevaros ryšiai su Kubosd komunistais padėjo Kubai pasukti kairėn. Taip kairėn, kad kairiau nebūna. Kuo tas dar nesibaigė – matome.
Bet tai dabar mes gudrūs, pasiskaitę istorijos knygelių. O tuo metu reikėjo priimti esminius sprendimus ir už juos atsakyti. Aš kai kada gyvenimo posūkyje pagalvoju, kaip svarbu yra teisingas sprendimas, tik va suvokiu, jog čia ne kompiuterinis žaidimas ir rezervinių gyvybių nėra. Ir neatliksi komandos “Išsaugoti” prieš veiksmą, kad vėliau galėtum “Nuskaityti”, jei žingsnis buvo blogas. Gyvenime žengei žingsnį – ir viskas. Pasekmės bus. Visada.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.