grumlinas

Įdomus straipsnis “Bernardinuose” apie fotografus brolius Černiauskus.
Gal mes ir klystame, bet stengiamės nufotografuoti kometos uodegą. Tirpstančią vienkiemių Lietuvą, kuri buvo kuriama prieškariu. Mums būtų galima prikišti prieškario Lietuvos idealizavimą, bet mes galvojame, kad žmonija anksčiau ar vėliau turės grįžti prie vienkiemių idėjos. Žmonių suvarymas į miestus – didelė klaida, laikas pradėti galvoti apie atsitraukimą iš miestų ir grįžimą prie žemės… Pažiūrėkite kad ir į Balio Buračo prieškario Lietuvoje darytus žmonių portretus… Juk tais laikais buitinio skurdo buvo daug, bet žmonių veidai jo darytuose portretuose šviečia pasididžiavimu savimi, tikėjimu gyvenimo prasme, kur darbas kalendoriniame kaimo žmonių gyvenimo cikle buvo tarsi apeigų dalis – šventė… Mes net nepastebėjome, kad gyvenant sovietinėje kerzo batų imperijoje kaimas apsirengė šimtasiūlėmis, sunkiausius fizinius darbus kolūkyje, kelio darbuose dirbo „sulygintų teisių“ moterys…