grumlinas

Vakar, bevažiuojant per pietų pertrauką su bendradarbe į parduotuvę (husarai, tylėt! ), kažkaip nustebom, kad jau 20 metų praėjo po Sausio įvykių. Juk užaugo visa karta, kurios net projektuose nebuvo tuo metu. Kažin, kaip jiems skamba visi šiti pasakojimai apie tuos tolimus (o gal ir ne) įvykius. Juk ir mums istorijos apie priešakarį, karą ar pokario rezistenciją buvo pasakojimai, o ne pergyvenimai. Tikime, kad taip buvo, kaip mums pasakoja, bet kažin, ar įsivaizduojame, kaip buvo iš tikrųjų.
Gal todėl jau tenka susidurti su (kai kurių) jaunesnių žmonių reakcija: “Ai, nusibodo vienas per tą patį, kiek galima tuos tankus gatvėse rodyti”. Tačiau gal ir (kai kurių) mūsų reakcija į mūsų tėvų ir senelių pasakojimus panaši?