grumlinas

2011: Šiandien prieš metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1976 – Israeli commandos raid Entebbe airport in Uganda, rescuing all but four of the passengers and crew of an Air France jetliner seized by Palestinian terrorists.

Prisimenu, kaip Izraelio komandosų operacija buvo nušviečiama sovietmečio spaudoje, kai palestiniečiams būdavo iš esmės atleidžiamos jų teroristinės akcjos: tuomet tai buvo pristatyta kaip Izraelio agresija prieš Ugandą. Juolab, kad operacija tokia ir buvo – nepaskelbtas ginkluotas antpuolis prieš suverenią valstybę, nužudant jos kareivius, apart palestiniečių teroristų. Tai, kad ta valstybė bandė žaisti kažkokius žaidimus, nėra gražu, bet Izraelio kaltės nemažina. Aišku, iš laiko perspektyvos suvoki, kad Izraelis visad laikėsi principo, kad su teroristais, grąsinančiais jo piliečiams, nereikia terliotis, ir atitinkamai veikė, toli gražu nevisad žiūrėdamas, kokia bus pasaulio nuomonė. Šiandien, kai pasaulis pakito, panašios operacijos tapo nepriimtinos. Laimei, lėktuvų nuvarymų dabar beveik nebepasitaiko…

2009: Šiandien prieš 440 metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1569 – The King of Poland and the Grand Duke of Lithuania, Sigismund II Augustus finally sign the document of union between Poland and Lithuania, creating new country known as Polish–Lithuanian Commonwealth.

Šiaip visa(?) pažangioji žmonija šiandien švenčia JAV Nepriklausomybės dieną, bet manęs kažkaip nekaso svetimos šventės – švęskim deramai savas, o ne mėgdžiokim svetimas, tipo šv.Vazelino diena ar Hujovynas.
Tačiau šiandien Lietuvai vargu ar šventė – Lietuva buvo galutinai panaikinta iš Europos žemėlapio, ją prijungiant prie Lenkijos. Aišku, kooperatyvas “Žečpospolita” buvo didžiausias Europoje, tačiau, deja, jo valdymas buvo niekam tikęs, nes akcininkai-bajorai dėl savo didžiulių ambicijų per porą šimtų metų kooperatyvą galutinai nustekeno ir tuomet jį pasidalino trys tuometiniai Europos oligarchai; Rusija, Vokietija, Austro-Vengrija.
Gal todėl pasąmonės lygmenyje mums, lietuviams, ir nesigauna+nesinori savęs asocijuoti su Žečpospolita. Ji lieka mums tarsi svetimu tvariniu, atėmusiu per sulenkėjimą mūsų aristokratiją ir pavertusiu lietuvius mužikų tauta. Ir tas sumužikėjimas mumyse dar neišnykęs…
Nors va, kaip sako kolega Yoshis, jei ne lenkai – būtume pravoslavai ir prorusiško mąstymo kultūrinėje plotmėje. Per lenkus patys nuėjome į vakarietišką krikščionybę ir išlikome europiečiais. Tačiau ne savarankiškai, o kaip kitos, mums ganėtinai svetimos valstybės dalis. Taigi, praradome kažką, bet ir kažką (galbūt) išsaugojome…

Na, o mums asmeniškai liepos 4oji yra kiek liūdnoka diena. Šiandien, važiuodami namo, liūdnai prisiminėm, kad jau trys metai, kaip nebeturim savo basetėlio Bonio. Vistik beveik 14 metų kartu padaro gyvūną lygiateisiu šeimos nariu. Ką ir besakytų šunų nemylėtojai