grumlinas

Na va, vakar teko sudalyvauti savo paties remonto darbuose – vaikystėje sužalotas ir šiaip nueksplotuotas kelio meniskas Kauno klinikose padarė tiu-tiu Šiaip viskas OK, nė parai nepraėjus jau namie

Ten įstrigo du dalykai.
Pirmas. Turbūt daugelis esame matę filmuose, kaip herojų veža lovoje ligoninės koridoriais ir jis mato tik šviesas lubose bei kažkokias duris etc. Vakar susidūriau su tuo ir aš. Absoliučiai keistas jausmas taip matyti pasaulį. Plius kai tave veža nemažu greičiu – viskas labai savotiškame judėjime.
Antras. Baisus beviltiško bejėgiškumo jausmas, kai gali vos-vos pajudinti vieną koją, o kita – absoliučiai negyva. Jauti užtirpimą, jauti kažką pirštų galiukuose – tačiau ji absoliučiai negyva. Suvoki, kaip stipriai dabar priklausai nuo kitų žmonių. Ir koks džiaugsmas bei palengvėjimas prie lovos vėl pamatyti savo geresniąją pusę