grumlinas

Praėjusi savaitė man buvo lenkų kalbos savaitė. Atvažiavo profesijos kolega, beveik draugas, iš Vokietijos, pasirašėme darbų kontraktą – jie duoda, mes dirbam, – paskui kapitalistinio bendradarbiavimo sutartį, kad galėtume kartu eiti į konkursą. Kauną parodžiau, Užtrakį, Trakus, bo jau trečią kartą Lietuvoje, o matęs tik Wilno oro uostą bei kelią Vilnius-Kaunas-Vilnius
Paklausite, o prie ko čia ta lenkų kalba? Taip jau tam Klausui gavosi gyvenime, kad Rytų vokietis baigė Krokuvos universitetą ir lenkiškai šneka geriau, nei kitomis užusienio kalbomis. Na o man buvo proga gyvai lenkiškai pašnekėti tiek darbinėmis, tiek pramoginėmis temomis. Dar kartą įsitikinau, kad mokėti neblogai skaityti ir suprasti užsienio kalbą dar nereiškia mokėti ja kalbėti – vistik gyvas bendravimas reikalauja, kad žodžiai kristų galvon kaip grūšios nuo medžių, o kai kada gaunasi aršus tų medžių purtymas
Na bet susišnekėjome. Lietuvis ir vokietis lenkiškai. Mjooo…