![[personal profile]](https://www.dreamwidth.org/img/silk/identity/user.png){kind=small}
grumlinas1940.01.20 – Prezidentas Antanas Smetona Lietuvos kariuomenės vado pareigas pavedė eiti generolui Vincui Vitkauskui
Na ką, tądien Smetona padarė esminę klaidą – paskyrė išdaviką (nežiūrint jo praeities nuopelnų) saugoti Lietuvos… Tad nenuostabu, kad, nepraėjus nė pusmečiui, Lietuvos kariuomenė, neiššovusi nė šūvio, pasidavė RKKA…
Man asmeniškai Vitkauskas yra vienas šlykščiausių sovietinio režimo kolaborantų. Ir tik nereikia aiškinti apie beviltišką Lietuvos kariuomenės padėtį, bandant priešintis sovietams – Danijos kariai savo laiku pasipriešino vokiečiams lygiai tokioje pat beviltiškoje situacijoje, bet užtai niekas po to negalėjo kalbėti apie liaudies džiūgavimus, sutinkant okupantus…
Tiesą pasakius, kai skaitau tą perdimą vandenin apie Žaliojio tilto skulptūrų likimą “griauti/palikti”, tai mane stebina, kodėl tų pačių megztaberečių iki šiol su žeme nesulyginti visokių vitkauskų bei sniečkų kapai… Juk tai realūs kolaborantai, skirtingai nuo balvonų…
Aišku, su mirusiais nekariaujama…
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.
![[identity profile]](https://www.dreamwidth.org/img/silk/identity/openid.png){kind=small}
no subject
Date: 2012-01-20 08:01 am (UTC)Anyway - Vitkausko išdavystės tai nepateisina
no subject
Date: 2012-01-20 08:29 am (UTC)Šiaip, be abejo, Antanas reikalingas oficialiajai mitologijai kaip prezidentas-sovietkankinys ir būtent taip jis pozicionuojamas. Istorikai gi jį vertina žymiai kritiškiau, nes iš tikrųjų jis IMHO padarė du dalykus, kurie ir pražudė Lietuvos Respubliką v.1:
1. autoritarinis "tautos vado" režimas sunaikino pilietinės visuomenės daigus, todėl 1940 metais po Antano pasibraiudžiojimo visi su palengvėjimu atsiduso - pagaliau pralaisvėjom. aišku, niekas net neįtarė, į kokį nepalyginmai didesnį š* įkrito
2. Antano vienvaldiškas apsisprendimas šlietis prie Rytų (nes reikėjo prie kažko šlietis po to, kai Lenkija parūrijo lietuvaičius 1938m.)), be abejo, buvo esminė politinė klaida. tačiau ją buvo galima kažkiek minimizuoti demonstratyviu pasipriešinimu, kas nebuvo padaryta - jei kariuomenės vadas savo viršininkui paskao, kad kariuomenė nesikaus - tai yra išdavystė. kariškiai neturi filosofuoti, jie turi vykdyti PAREIGĄ. net jei politkieriai pasišiko. paimk nacistinę Vokietiją - po Stalingrado daug kas suvokė, kad pyzė artėja, bet kovėsi
no subject
Date: 2012-01-20 08:38 am (UTC)