1796 – Rusijos imperatorė Jekaterina II per Lietuvos generalgubernatorių Nikolajų Repiną paskelbė Lietuvos gyventojams manifestą, kuriame pareikalavo prisiekti jai ir pripažinti „amžiną ištikimybę
Perskaičiau šitai ir prisiminiau, kad XXa. pradžioje lenkų kalboje buvo naudojamas toks paniekinantis žodis “kataryniarze”. Šiaip žodis “kataryniarz” reiškia “katarynininką”, t.y. žmogų, grojantį
katarinka. Tačiau XX amžiuje šis žodis įgijo ir paslėptą reikšmę – rusiško vardo Екатерина lenkiškas atitikmuo yra Katarzyna, t.y. jame galima išgirsti sąskambį su katarinka

Tuomet sąvoka “kataryniarz” buvo panaudota apibūdinti tiems lenkų šlėktoms, kurie 1904m. sudalyvavo paminklo Jekaterinai II atidengime Vilniuje, taip parodydami savo ištikimybę carizmui. Juk būtent Jekaterinos II valdymo laikais likviduota bajoriškoji Abiejų Tautų Respublika, tad priešiškumas Rusijos carienei buvo skiepijamas šlėktų šeimose nuo vaikystės. Bet atsirado grupė lenkų bajorų, vadovaujama
Ipolito Milevskio, kuri nutarė, kad kur kas protingiau būti galingos Rusijos Imperijos ištikimais pavaldiniais ir už tai gauti privilegijų, nei patyliukais (ir ne tik) priešintis tai imperijai. Jie susitarė su tuometiniu Vilniaus gubernatoriumi, kad bus atšauktas draudimas lenkų bajorams pirkti žemę – šis draudimas buvo įvestas po 1863ųjų sukilimo (kai buvo masiškai konfiskuoti sukilime dalyvausių šlėktų dvarai) ir stipriai kirto per lenkų žemvaldystę, tuo pat metu gerokai palengvinant lietuvių nacionalinį atgimimą – carizmas, stiprindamas lietuviškąjį-mužikiškąjį nacionalizmą, taip tikėjosi įgyti atsvarą lenkiškajam-bajoriškąjam. Tiesą pasakius, nieko doro iš to neišėjo (bo nėra ko džinų iš burtelių išleidinėti), o galų gale gavome nepriklausomą Lietuvą.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.