Kai kada net L.Donskis teisingai parašo…

[grumlinas]

Šiaip mano ir jevroparlamentaro L.Donskio nuomonės į pasaulio sandarą ir būties vyksmą nelabai sutampa, tačiau buvau geriokai nustebintas, kad profesorius išgeneravo mintis, kurioms esu priverstas pritarti, bo jos yra iš esmės teisingos:
Dvidešimt antrieji nepriklausomybės metai Lietuvai jau nebe pirmą kartą tampa egzistenciniais ir likiminiais. Tik ikikarinę Lietuvą sugriovė Europos civilizuotos politikos krachas ir du totalitariniai režimai, o dabar kryžkelėje mes atsidūrėme ne dėl kokios mums priešiškos išorinės jėgos, o dėl liberaliosios demokratijos gilios krizės pačioje Lietuvoje.
Tiesiog galutinai aiškėja, kad sukūrėme ne europietišką valstybę, kurioje žmogaus teisės ir asmens orumas ginami nuo tos pačios valstybės valdžių ir institucijų galimų klaidų ir nusižengimų demokratinei praktikai, o postkomunistinį monstrą, atsigręžusį prieš savo visuomenę, iš pagrindų neigiantį laisvą pilietį ir skiepijantį valdinio sąmonę, valdžios baimę, pataikavimą bei servilizmą.
Rekomenduoju visą straipsnį.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.