grumlinas

Prieš porą dienų vėlai vakare, sėdėdamas awtamabyliuje, laukiau savo brangiausios sugrįžtant iš vizito pas chirurgą. Ir staiga taip aptemo, ir tokia užėjo audra, kad oj-oj-oj… Žaibų blyksniai, perkūno dundesys, į citrostogą barškantys liepų žiedų bumbuliukai, ant priekinio stiklo krentantys liepžiedžiai, ištisinė lietaus siena… O va grojant radijui, kai viduje šilta ir jauku – visai nieko jaustis kuriam laikui atskirtam nuo pasaulio.

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.