grumlinas

Tiesiog kažkaip nejauku pagalvoti, jog visi tie juose esantys gyvūnai gyvena kas paskutines valandas, kas dienas, ir jų visų likimas vienodas – būti nužudytiems ir suvalgytiems. Nesu vegetaras, bet kažkaip norisi atsieti tai, ką valgai, nuo gyvo sutvėrimo, kurį matai.
O jei jau kalbėti apie lygias visų gyvų būtybių teises – tai pamąstykim – negi mes tikrai esame patys-patys? Sovietmečiu, būnant studentiškoje gamybinėje praktikoje Sibire, bendravome su studentu-geologu iš Leningrado. Egzistavo tuomet neskelbiama statistika – kasmet baltieji lokiai suėsdavo 3-5 žmones, gamtos viešpačius, tsakant. Nes lokiui vienodai rodo, ar tu ruonis, ar žmogus – vistiek iš kailio mėsytę reikia išpurtyti. Tai va ir pamąstykim, pamedituokim ta intencija.

A, ta pačia intencija senas-senas anekdotas
Mokina senas ryklys jauną ryklį: Kai pamatysi vandenyje žmogų, tai apiplauk jį vieną kartą, paskui dar vieną. O plaukdamas trčią kartą, gali atsikąsti šviežios skanios mėsytės.
Jaunas ryklys nustebęs klausia: O tai kodėl negalima iškart tos mėsytės atsikąsti?
Sensis ryklys, ironiškai šiepdamasis: Galėt tai galima, bet man mėsytė skaniau be š* viduje