grumlinas

Vakardienos diskusijoje išsirutuliojo mintis, kad šio pasaulio didieji siekia savo valdžią vienokiu ar kitokiu būdu paversti dinastine, O aš va pagalvojau, kaipgi galėtų atrodyti bedinastinė valdžia. Sakykime, viduramžiais susikuria valstybė, kurią valdo savotiškas ordinas, sudarytas tik iš viengungių vyrų – be šeimų, be familinių ryšių. Be abejo, turime analogiją – Kryžiuočių ordiną. Šiaip jis tvarkėsi, ir gana pakenčiamai, kol nepavirto Prūsijos valstybe, bet čia jau kita istorija.
O mes turime broliją, į kurią iš savanorių egzaminuojant atrenkami potencialūs kandidatai (vistik valstybę valdyti reikia ir smegenų), kurie po atitinkamų studijų tampa vienokiais ar kitokias valdininkais. Tarnautojai (t.y. visokie raštininkai ar pan.) lai būna normalūs šeimyniniai žmonės. Valdininkai gi, būdami tam tikra pagal rangus išdėstyta kasta, yra budriai stebimi piliečių ir, sakykime, kas kažkiek laiko vyksta jų peratestavimas, vykdomas tų piliečių išrinktų komisijų. Turtų kaupimas beprasmiškas – valdininkai išlaikomi valstybės, visas jų turtas po mirties atitenka brolijai, o už griekus komisijos gali pasiūlyti aukštesniems vadamas prasikaltėlius bausti. Ką rykštėmis, ką už grotų, o kam galvą šnai

Tai va pamąsčiau, kiek būtų gyvybinga tokia valdininkų kastos sistema, ir ar iš viso atsirastų norinčių joje dalyvauti, nes asmeninio turto, galimo perduoti familijai, tai nesukaupsi. Ryšiai, korupcija? Komisijos gali padaryti rimtų problemų peržengusiems tam tikras ribas

Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.